|
Gintauto Sereikos kelias
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
Sausio 25 dieną suėjo 10 metų, kai Panevėžyje buvo nušautas Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausias prokuroras Gintautas Sereika, atsakingai ir sumaniai vadovavęs šio skyriaus darbui, ištyręs daugybę pavojingų nusikaltimų.
Gintautas Sereika gimė 1968 metų vasario 8 dieną Klaipėdoje. Čia jis mokėsi vidurinėje mokykloje, muzikos mokykloje, dalyvavo Dainų dainelės konkursuose, 1986 metais buvo tapęs šio konkurso laureatu. 19881993 metais G. Sereika mokėsi Vilniaus universiteto teisės fakultete. 1991 metų rugsėjo 16 dieną įsidarbino Panevėžio apylinkės prokuratūroje, nuo 1995 metų, įkūrus apygardų prokuratūras, paskirtas vadovauti atsakingiausiam Panevėžio apygardos prokuratūros skyriui, kovojančiam su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
G. Sereika pasižymėjo profesionalumu, jo akiratyje buvo organizuoti nusikaltėliai, korumpuoti politikai ir pareigūnai. Prokuroras tyrė bylas, susijusias su tulpinių gauja ir kitomis tuo metu klestėjusiomis grupuotėmis. 1997 metų pabaigoje policijos pareigūnai ir apygardos prokurorų grupė, vadovaujama G. Sereikos, ėmėsi domėtis vyšniukų nusikalstamos grupuotės veikla. Ši grupuotė buvo įkurta 1992 metais ir vadinama jos įkūrėjų brolių Vyšniauskų vardu. 1994 metais grupuotės veikla buvo paralyžiuota. 1996 vyšniukų gauja vėl ėmė aktyvai veikti, jos vadovavimą perėmė kiti asmenys. Grupuotė iš kitų Panevėžio gaujų išsiskyrė tuo, kad į ją buvo susibūrę išimtinai jaunimo atstovai, dauguma gaujos narių buvo 1826 metų asmenys. Vyšniukai užsiėmė brutalia nusikalstama veikla jie vogė automobilius (kartais net vilkikus, vežančius buitinę techniką ar spiritą), reketavo verslininkus, vykdė stambius plėšimus. 1998 metų vasarą, surinkus pakankamai duomenų, nuspręsta gaujos narius suimti. Suėmimo operacijoje, kurioje dalyvavo ir pats G. Sereika, suimta 20 vyšniukų gaujos narių, tarp jų ir pagrindiniai jų vadeivos G. Pinigis (Dolcas) ir R. Mikoliūnas, keli gaujos nariai paspruko į užsienį. G. Sereika aktyviai tyrė ir kitas rezonansines bylas. 19961997 metais tiriant vieną iš ginklų kontrabandos bylų paaiškėjo, kad su kontrabandininkais susijęs ir ekspremjeras A. Šleževičius, bet esant tik operatyvinei informacijai ir neradus liudytojų tyrimą prieš ekspremjerą teko nutraukti. G. Sereika aktyviai domėjosi įvairių stambių nusikalstamų susivienijimų veikla jo akiratyje buvo atsidūręs vietos oligarcho A. Kazlaučiūno (Šlipso) vadovaujama klanas, šio klano veikėjų verslininkų brolių Jurėnų šešėlinė veikla, oligarchas V. Gelašvilis, įvardijamas kaip vienas iš Lietuvos mafijos vadeivų. Jis aktyviai tyrė kai kuriuos nusikaltimus, kurių kiti jo kolegos jau nebesiryžo tirti: kriminalinių autoritetų R. Kavaliausko (Kavioro), V. Dementavičius (Kamarado) ir kitų nužudymus.
G. Sereikos nužudymo bylos tyrimas iš mirties taško pajudėjo 2002 metų viduryje. Sulaikytas prokuroro nužudyme dalyvavęs Kupiškio rajono gyventojas Arūnas Varnas, o nusikaltimo organizatoriumi įvardytas Valdas Blinkevičius vyšniukų, vėliau ,,tulpinių gaujos narys. Vėliau V. Blinkevičius kalėjime pasikorė ir teismo procese kaltinamuoju liko tik A. Varnas. 2003 metų liepos mėnesį Šiaulių apygardos teismas G. Sereikos žudiką A. Varną nuteisė 11 metų laisvės atėmimo bausme. Nusikaltimo užsakovai taip ir liko neįvardyti. Kai kurių teisėsaugos pareigūnų teigimu, G. Sereikos nužudymo užsakovai turėjo būti aukšto rango organizuoti nusikaltėliai. Jų tvirtinimu, prokurorų, policijos pareigūnų ir žurnalistų nužudymus organizuoja didelę įtaką kriminaliniame pasaulyje turintys asmenys.
2000 metų lapkritį Panevėžyje vėl aidėjo šūviai buvo nužudyta Panevėžio apygardos prokuroro pavaduotoja Vida Kazlauskaitė ir buvęs ilgametis Panevėžio ekonominės policijos komisaras, tuo metu jau dirbęs Pasvalio policijoje, Sergejus Piskunovas. Šis nusikaltimas iš dalies išaiškintas, tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai nuteisti, tačiau užsakovai ir šį kartą nerasti.
20072008 metais kai kurie teisėsaugos vadovai raportavo, kad organizuoti nusikaltėliai Lietuvoje jau sutramdyti, bet reali padėtis liudija ką kita. Taip, šiuo metu jau retai vyksta susišaudymai viešose vietose ar galingi sprogdinimai, kaip tai vyko 19921997 metais. Bet didžiulė korupcija, klestinti kontrabanda, vis labiau besiplečiantis narkotikų verslas, stambaus masto PVM mokesčių grobstymas bei kiti nusikaltimai liudija, kad Lietuvą apraizgęs organizuotų nusikaltėlių tinklas nėra linkęs pasiduoti. Šis tinklas apraizgė visą Lietuvą, mafijos nariai iki 2008 metų gruodžio buvo įsitvirtinę ir kai kuriuose įtakinguose valdžios postuose.
Už G. Sereikos nužudymą nuteistas A. Varnas vis dar kali. Kai kurių kitų rezonansinių nužudymų tiesioginiai vykdytojai yra rasti ir įkalinti. Vis dėlto iškyla opi problema užsakomieji nužudymai laikomi galutinai atskleistais, kai išaiškinamos visos tokiuose nusikaltimuose dalyvavusios grandys užsakovai, organizatoriai ir tiesioginiai vykdytojai. Tol, kol užsakovai nerandami, jiems išlieka galimybės toliau tęsti savo nusikalstamą veiklą.
Kovoje su organizuotu nusikalstamumu iškyla ir personalijų klausimai. Ledai kovoje su mafija pajudėjo, kai šio darbo 20012005 metais aktyviai ėmėsi tuometinis generalinis komisaras V. Grigaravičius ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas J. Milevskis. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose suįžūlėjusias nusikaltėlių gaujas pavyko sutramdyti drąsių ir profesionalių vietos prokurorų ir policijos pareigūnų pastangomis, tačiau kai kuriuose rajonuose susiklostė kitokia padėtis. Kelmėje 19901994 metais buvo susidariusi skandalinga situacija: vietiniai policijos komisarai ir šiame rajone klestėjusi Mumino gauja artimai bendradarbiavo, kartu organizavo pogrindinį alkoholio verslą, užsiėmė reketu ir kitais nusikaltimais. Kelmė net buvo vadinama lietuvišku Tvin Pyksu. Tik 1994 metų pabaigoje, areštavus korumpuotus komisarus ir gaujų vadeivas, Kelmės gyventojai lengviau atsikvėpė. Dabar tokių organizuotų nusikaltėlių klestėjimo židinių mažėja, bet labai prasta padėtis susidariusi Tauragės, Pagėgių ir dar keliuose pasienio rajonuose, kur klesti kontrabanda, įtakingų vietos politikų ir pareigūnų korupcija. Vilniuje ir kituose didmiesčiuose dalis organizuotų nusikaltėlių jau kelerius metus yra pakilę į aukštesnį lygį, čia greta organizuotų nusikalstamų grupuočių formuojasi organizuotos nusikalstamos bendrijos įtakingų kriminalinių baronų, korumpuotų politikų ir pareigūnų susivienijimai.
1999 metų vasario 16 dieną, Valstybės atkūrimo dienos minėjime, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo: Pažvelkime į Lietuvą laisvės metais nužudytų Vito Lingio, Juro Abromavičiaus, Gintauto Sereikos vaikų akimis. Kokiu žodžiu, kokiu veiksmu atsakysime į jų iškeltus klausimus? Dar nežinau. Tik skaudžiai suprantu, kad šių klausimų negaliu išvengti. Jų negali išvengti nė vienas doras Lietuvos pilietis bendro tėvynės likimo dalininkas. Nuo 1999 metų vasario 16-osios praėjo jau beveik dešimt metų. Deja, regime, kad G. Sereikos nužudymas atskleistas tik iš dalies, neatskleisti J. Abromavičiaus, J. Paliako ir kitų pareigūnų bei politikų rezonansiniai nužudymai. Organizuotų nusikaltėlių tinklas padarė didžiulę žalą mūsų valstybei, korumpuoti klanai ilgai grobstė valstybės turtą, užtvindė Lietuvą spiritu ir narkotikais, klestėjo sukčiavimai ir kontrabanda. Tačiau vilties teikia kai kurių pareigūnų ir politikų veikla. Sąžiningi valstybės pareigūnai, žvelgdami pavojui į akis, tiria korupcijos, kontrabandos, nužudymų bylas, pakelia primirštas, net keliolikos metų senumo bylas. Viltį teikia ir aktyvėjanti pilietinė visuomenė.
Gintautas Sereika per septynerius su puse darbo metų buvo įgijęs sąžiningo ir drąsaus pareigūno reputaciją. Jis gynė žmones nuo nusikaltėlių ir korumpuotų pareigūnų, griežtai kovojo su nusikaltėlių grupuotėmis. Jo veikla negalėjo patikti tiems, kuriuos jis persekiojo kriminalinių struktūrų vadeivoms ir korumpuotiems politikams. Teisingumo ministras R. Šimašius prieš keletą dienų pateikė prezidentui V. Adamkui siūlymą G. Sereiką apdovanoti Vyčio kryžius ordinu. G. Sereika visiems jį pažinojusiems išliks principingumo ir drąsos pavyzdys.
© 2009 XXI amžius
|