Vinco Kudirkos Lietuva
Vilius BRAŽĖNAS
Tautos žadintojo Vinco Kudirkos jubiliejų gruodžio 30-ąją paminėjau Stasio Vainiūno namuose Vilniuje. Tik po to prisiminiau, jog jau esu dalyvavęs viename jo minėjime prieš 65 metus. Tai buvo Vokietijos okupacijos metais, todėl minėjimas vyko literatūros vakaro priedangoje, buvo pasirinkta nekalta tema Lietuvių humoras nuo Kudirkos iki šiandien. Okupantui kandus Kudirkos humoras tiko ir tada. 1943 metais tauta gyveno prislopintos vilties nuotaikoje. Buvo aišku, kad Vokietija pralaimi karą. Amerikai į jį įsikišus ir su Anglija paskelbus Atlanto Chartą apie tautų apsisprendimo teisę, buvo aišku, kad sovietų okupacijos nebus. Tada nežinojome apie nusikaltėlišką globalistų melą ir laisvės išdavystę.
|
Ar vėl atgimsime?..
Petras KATINAS
Filosofas Vytautas Radžvilas pareiškė, kad 2009-ji metai bus visokių krizių, politinių batalijų ir netvarkos metai. V. Radžvilo žodžiais, Lietuvoje jau susiformavo oligarchinė, klasinė, su kriminaliniais elementais susijusi santvarka. Anot filosofo, bus labai nemenka politinė įtampa. Į klausimą, ar Lietuvos žmonės vėl susitelktų kaip 1991 m. sausio 13 dieną, V. Radžvilas atsakė, kad pirmiausia, iškilus pavojui, Lietuvos valstybę stotų ginti paprasti Lietuvos žmonės, o ne valdžioje sėdintys biurokratai, kurie faktiškai griauna valstybingumo pagrindus. Todėl valdžios laikysena yra pati amoraliausia. Jis atkreipė dėmesį, kad ir pokario rezistencijoje partizanais buvo paprasti kaimo berneliai, o ne buvusios Lietuvos elito atstovai tokių beveik nebuvo. Žinoma, pasitraukę į Vakarus nuo bolševikinio siaubo, mūsų emigrantai padarė nepaprastai daug keldami pasauliui Lietuvos laisvės bylą. Daugelis pasitraukdami naiviai tikėjo, kad pasitraukia laikinai, praeis du trys mėnesiai, daugiausia pusmetis, ateis anglai ar amerikonai ir palikusieji savo gimtus namus grįš į tėvų žemę. Bet nemažai buvo ir įžvalgesnių. Pavyzdžiui, poetas Stasys Santvaras savo laiške literatūros mokslininkui ir kritikui V. Kubiliui jau Atgimimo įkarštyje (1989 m. gruodžio 2 d.) rašė: Aš galvojau bus gerai, bus labai gerai, jei namo grįšime lazdom pasiramsčiuodami. Reikia padėkoti mūsų pokario išeiviams ne tik už tai, kad jie klibino Vašingtono ir kitų Vakarų sostinių politikų duris, keldami Lietuvos nepriklausomybės, neteisėtos okupacijos klausimus. Tai jie sukūrė egzodo literatūrą, išlaikė ir puoselėjo ją 50 metų. O svarbiausia tokią literatūrą ir lietuvišką kultūrą, istoriją puoselėjo ne tik Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas, Stasys Santvaras, Aistis, bet ir daugelis kitų. Net jau Amerikoje gimę ir augę teberašo, kuria, neapsieina be lietuvių literatūros ir istorijos, sielvartauja dėl mūsų tarpusavio rietenų, sustabarėjimo, parsidavimo aukso veršiui. Pagaliau, kuris gi iš mūsų dabartinių poetų galėtų parašyti tokį eilėraštį, kokį 1939 metais parašė būsimas poetas, dar Kėdainių gimnazistas Henrikas Nagys?
|