Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bažnyčios pozicija dėl dialogo su žydais nesikeičia

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI patvirtino savo solidarumą pirmosios Sandoros tautai žydams

Šventojo Tėvo apsilankymas buvusiame Aušvico mirties lageryje 2006 metais

Šv. Pijaus X draugijos atsiprašymas

Kaip jau buvo pranešta, Šv. Pijaus X draugijos generalinis vyresnysis vyskupas Bernaras Felė viešai atsiprašė už vyskupo Ričardo Viljamsono pareiškimus dėl Holokausto. Lapkričio mėnesį duotame interviu Švedijos televizijos kanalui vyskupas teigė, kad Antrojo pasaulinio karo metais nacių lageriuose buvo nužudyta ne 6 milijonai, bet tik 200–300 tūkstančių žydų ir kad dujų kamerų iš viso nėra buvę.

Iki tol archyve laikytas reportažas su vyskupo R. Viljamsono interviu buvo parodytas sausio 21-ąją, kaip tik tą dieną, kai popiežiui Benediktui XVI leidus Vyskupų kongregacija priėmė sprendimą dėl vyskupo R. Viljamsono, vyskupo B. Felė ir dar dviejų Šv. Pijaus X draugijos narių ekskomunikos atšaukimo. Šiuos vyskupus, be Popiežiaus sutikimo, 1988 metais buvo konsekravęs Šv. Pijaus X draugijos įkūrėjas arkivyskupas Marselis Lefebvras, tuo būdu užsitarnaudamas sau ir jiems atskyrimą nuo Bažnyčios. Ekskomunikos atšaukimu norima užgydyti įvykusius pasidalijimus ir atkurti vienybę su tradicionalistų tikinčiųjų bendruomene, kuri kritiškai žvelgia į Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) reformas Bažnyčios mokyme ir liturgijoje.

Sausio 27 dieną paskelbtame pareiškime dėl istoriją falsifikuojančio vyskupo R. Viljamsono pasisakymo apie nacių  vykdytą žydų genocidą Šv. Pijaus X draugijos vadovas pažymi, kad „katalikų vyskupas negali kalbėti su bažnytiniu autoritetu,  jeigu tai nėra tikėjimo ir moralės klausimas“. Taip pat ir Šv. Pijaus X draugija neturi pretenzijų spręsti apie tuos istorinius klausimus,  pabrėžė vyskupas B. Felė. Jis primena, kad tradicionalistų bendruomenės uždavinys yra „skleisti ir atstatyti autentišką katalikų mokymą, kuris kyla iš tikėjimo dogmų“. Kaip tik dėl to arkivyskupo M. Lefebvro suburta bendruomenė yra tradicinių nuostatų tikinčiųjų vertinama visame pasaulyje.

Reikšdamas savo gilų liūdesį dėl vyskupo R. Viljamsono pasisakymų, sukėlusių žydų organizacijų protestus ir net krizę Vatikano ir Izraelio rabinato santykiuose, Šv. Pijaus X draugijos vadovas nurodė, kad tie pasisakymai jokiu būdu neatspindi tradicionalistų bendruomenės pozicijos. „Dėl to aš uždraudžiau jam (vyskupui R. Viljamsonui) iki kitų nurodymų viešai kalbėti apie šiuos politinius ir istorinius klausimus“, – pabrėžė vyskupas B. Felė savo pareiškime. Šv. Pijaus X draugijos vardu jis paprašė „Šventojo Tėvo ir visų geros valios žmonių  atleidimo“ už vyskupo R. Viljamsono pasisakymus, kurie diskredituoja ir pačios bendruomenės misiją. Po kelių dienų savo atsiprašymą paskelbė ir pats vyskupas R. Viljamsonas.

Žiniasklaidos provokacijos pasekmės

Bažnyčios ir Vatikano atstovų komentaruose taip pat pabrėžta, kad Šv. Pijaus X draugijos vyskupų ekskomunikos atšaukimas jokiu būdu nereiškia pritarimo vyskupo R. Viljamsono pažiūroms, kurias galima pavadinti antisemitinėmis. (Išsamiau susipažinę su vyskupo R. Viljamsono raštais ir kalbomis žino, kad jis tiki vadinamųjų Siono vyresniųjų protokolų autentiškumu ir teigia, kad žydai siekia dominuoti pasaulyje, kad „žydai ir masonai“ vykdo griaunamąją veiklą Katalikų Bažnyčioje ir netgi 2001 rugsėjo 11 dienos  teroristinį išpuolį Niujorke, neva, sukėlė patys žydai. Pats vyskupas R. Viljamsonas tvirtina, kad nėra antisemitas, kad nusistatęs ne prieš visus žydus, bet tik prieš „Kristaus priešus“, kokie, jo įsitikinimu, taip pat yra ir  komunistai bei masonai).

Sausio 28 dieną kalbėdamas Romoje  vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo užsienio diplomatai, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė pažymėjo, kad „ekskomunikos atšaukimas yra Popiežiaus gailestingumo aktas lefebvristų vyskupams“. Tuo pat metu „katalikų Bažnyčia smerkia revizionistines, negacionistines (vyskupo R. Viljamsono) pažiūras ir panašius pasisakymus, kurie pasirodė šiomis dienomis“, sakė kardinolas. Jis pabrėžė, kad vyskupo R. Viljamsono interviu Švedijos televizijai pasirodė jau po ekskomunikos atšaukimo proceso užbaigimo, o iki tol apie jį nieko nebuvo žinoma. Todėl kyla pagrįstas klausimas, koks šio staigaus interviu transliavimo per televiziją tikrasis tikslas. Kai kurie apžvalgininkai nurodo, kad minėtas sutapimas gali būti priimtas ir kaip dar viena piktavališka laicistinės žiniasklaidos  provokacija bandant diskredituoti popiežių Benediktą XVI ir bažnyčios tradicinę doktriną. Tai ypač būdinga sekuliarizuotai Švedijai, kurioje už kai kurių krikščioniškų nuostatų gynimą, pavyzdžiui, kad homoseksualizmo praktikavimas yra nuodėmė, galima atsidurti ir teisme.  Vyskupo R. Viljamsono atveju žiniasklaidos smūgis buvo sutelktas į jautrią katalikų ir judėjų dialogo sritį, tuo stengiantis sukelti kuo didesnį tarptautinį triukšmą ir gal net sustabdyti ekskomunikos atšaukimą.

Kardinolas T. Bertonė pripažino, kad vyskupo R. Viljamsono pažiūros tampa rimta kliūtimi tolesniam  susitaikymo procesui, „tačiau ekskomunikos peržiūra negali būti sustabdyta“. Antisemitiniai pareiškimai „labai skausmingai sukrėtė Popiežių, Bažnyčią ir kiekvieną geros valios žmogų, tačiau jie neturi būti pervertinti“, sakė Vatikano valstybės sekretorius. Šventasis Tėvas buvo visiškai teisus, atšaukdamas ekskomuniką Šv. Pijaus X draugijos vyskupams, nepaisant minėtos kontroversijos, o susidariusią situaciją būtina adekvačiai paaiškinti.

Vertingi Popiežiaus paaiškinimai

Sausio 28 dieną surengtoje bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius Benediktas XVI, kalbėdamas apie prieš kelias dienas paskelbtos ekskomunikos panaikinimą Šv. Pijaus X draugijos vyskupams, pabrėžė, kad šio sprendimo vienintelis tikslas yra Bažnyčios vienybė. Šventasis Tėvas priminė savojo pontifikato inauguracijos šv. Mišių homilijoje sakęs, kad tarnavimas vienybei yra svarbi pareiga apaštalo šv. Petro įpėdinio tarnystei. Kaip tik šių paskatų vedamas jis ir atšaukė ekskomuniką keturiems vyskupams, kas buvo „tėviško gailestingumo aktas hierarchams, kenčiantiems dėl susidariusios padėties“. Bet žingsniai turi būti abipusiai. Popiežius Benediktas XVI sakė, kad tolesniame susitaikymo kelyje jis laukia iš tradicionalistų vyskupų atitinkamų pastangų „pilnutinei bendrystei su Bažnyčia“. Tai reiškia „tikros ištikimybės liudijimą ir pripažinimą Popiežiaus ir Vatikano II Susirinkimo mokymo ir autoriteto“.

Netiesiogiai Šventasis Tėvas pasisakė ir dėl vyskupo R. Viljamsono sukeltų problemų katalikų ir judėjų dialogui.  Mat sausio 27-ąją buvo minimos Aušvico nacių mirties lagerio išvadavimo metinės, o Jungtinės Tautos šią datą yra paskelbusios Holokausto aukų atminimo diena. Popiežius Benediktas XVI prisiminė savo apsilankymus Aušvice (paskutinį kartą tai buvo 2006 metais vizito Lenkijoje metu) ir pabrėžė, kad tokiuose koncentracijos lageriuose buvo „brutaliai nužudyta milijonai žydų – aklos rasinės ir religinės neapykantos aukų“.

Jis pareiškė savo „visišką ir nediskutuotiną solidarumą pirmosios Sandoros tautai ir viltį, kad Holokausto atmintis nuolat skatins apmąstyti „blogio, užvaldžiusio žmogaus širdį, galią“. Holokausto negalima užmiršti, neigti arba menkinti,  kadangi smurtas net ir prieš vieną žmogų yra smurtas prieš visus. Tai turi būti pamoka visoms kartoms, nes atkaklus „išklausymo ir dialogo, meilės ir atleidimo kelias veda pasaulio tautas, kultūras ir religijas į laukiamą broliškumo ir taikos tiesoje tikslą“, – sakė Šventasis Tėvas bendrosios audiencijos dalyviams. „Tegul smurtas daugiau niekad nežemina žmogaus kilnumo!“

Šv. Pijaus X draugijos vyskupo R. Viljamsono neigianti Holokaustą pozicija neigiamai paveikė katalikų ir žydų religinį dialogą. Kovo 2–4 dienomis numatytas Izraelio vyriausiojo rabinato delegacijos vizitas į Romą ir susitikimas su Popiežiškąja religinių santykių su žydais komisija buvo atidėtas. Vyriausiojo rabinato delegacijos narys ir bene nuoširdžiausias dialogo su katalikais skatintojas rabinas Davidas Rozenas Izraelio televizijai sakė, kad vizitas atidėtas, „kol iš Vatikano nebus gautas patenkinantis atsakymas, kuris leistų atnaujinti santykius“. Daug žadantis bendradarbiavimas buvo pradėtas 2000 metais, kai popiežius Jonas Paulius II apsilankė Izraelyje didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga.

Vizito planai išlieka

Aiškiai buvo galima justi, kad minėtos Popiežiškosios santykių su judėjais komisijos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis buvo nepatenkintas tokia įvykių eiga. Sausio 26 dieną interviu Italijos dienraščiui „La Respubblica“ jis sakė, kad tradicionalistų vyskupo R. Viljamsono „svaičiojimai yra nepriimtini. Holokausto neigimas visiškai prieštarauja Katalikų Bažnyčios pozicijai“. Vyriausiojo rabinato generalinis direktorius Odedas Vineris interviu JAV katalikų žinių agentūrai CNS sakė, kad su Vatikanu nenorima nutraukti santykių, kurie yra „fundamentaliai svarbūs“. O susitikimo atidėjimu norėta pabrėžti gilų nepasitenkinimą vyskupo R. Viljamsono pasisakymu ir pareikalauti jo viešo atsiprašymo.

O. Vineris taip pat pripažino, kad sausio 28 dienos Šventojo Tėvo komentarai „buvo labai svarbūs mums ir visam pasauliui“ ir tai „didelis žingsnis į priekį“. Jis pabrėžė, kad Izraelyje „nė vieną sekundę nebuvo tikima“, kad vyskupo R. Viljamsono kalbos atspindi ir Popiežiaus poziciją. Vatikano spaudos tarnybos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis taip pat pažymėjo, kad pastarieji Benedikto XVI paaiškinimai dėl Holokausto atminimo turi būti pakankami tiems, kurie abejojo dėl Popiežiaus ir katalikų Bažnyčios pozicijos. O iškilę sunkumai su Izraelio rabinatu turi būti „gilesnio apmąstymo objektas“, sugrįžtant į nuoširdų ir vaisingą bendradarbiavimą.

Susiklosčius tokioms aplinkybėms natūraliai kyla klausimas ir dėl gegužės mėnesį rengiamo popiežiaus Benedikto XVI vizito į Šventąją Žemę. Kiek galima suprasti iš diplomatinių pareiškimų, dabartinė situacija nepaveikė Vatikano ir Izraelio tarpvalstybinių santykių. Izraelio ambasadorius prie Šventojo Sosto Mordechajus Levis pažymėjo, kad Šventojo Tėvo ir kitų Vatikano atstovų paaiškinimai dėl Holokausto ir vyskupo R. Viljamsono atsiprašymai yra pakankami ir turi padėti įveikti nesusipratimus. „Manau, kad būtų klaidinga perdėtai personalizuoti šį klausimą susitelkiant į vieną vyskupą“, – sakė M. Levis. O dėl Benedikto XVI intencijos gegužės mėnesį aplankyti Šventąją Žemę, tai „Popiežius visuomet buvo ir yra laukiamas Izraelyje: laukiamas vakar, laukiamas šiandien ir laukiamas rytoj“.

© 2009 „XXI amžius“