|
Atsispirkime antikultūros bangai
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Pernai gruodį vyko Vilniaus apskrities kultūros darbuotojų forumas. Renginio programoje buvo įrašyta citata iš bernardinai.lt: Šiandien ne vienas kultūros filosofas ir kritikas prabyla apie humanistinei Europos tradicijai ir visai aukštajai tiek klasikinei, tiek moderniajai kultūrai keliamą masinės kultūros pavojų. Lietuvoje aukštoji ir populiarioji kultūra yra radikaliai atskirtos. Nejaugi aukštąją kultūrą mūsų šalyje yra ištikusi pati tikriausia izoliacija ir atskirtis?
Į šį klausimą atsakymų ieškojo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys dr. Julius Šalkauskas, Lietuvos kultūros kongreso tarybos narys prof. Krescencijus Stoškus, Vydūno draugijos pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja dr. Daiva Vyčinienė, Kultūros ministerijos regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, Vilniaus apskrities kultūros centro direktorė Birutė Kurgonienė, Lietuvos doros kultūros sąjungos pirmininkas Algirdas Statkevičius.
Yra net keli šimtai kultūros sąvokos apibrėžimų. Dr. J. Šalkauskas siūlė tokį: Žmogaus ar žmonių bendruomenės kūrybinė veikla, orientuota į tiesos, gėrio ir grožio idealus bei leidžianti puoselėti, perteikti ir apsaugoti šias vertybes. Kultūra yra visų pirma dvasinė vertybė.
Kultūros būklę veikia šeima, mokykla, bažnyčia, televizija, įvairios organizacijos. Visų šių faktorių vertybinė sistema šiuolaikiniame pasaulyje yra išklibinta. Europos Sąjungos šalyse toleruojamą šeimą keičia partnerystė, netradicinės orientacijos šeimos. Mokyklos verčia mokinius mechaniškai iškalti programoje numatytas žinias, bet net nebando išugdyti plačiau išsilavinusią, kultūringą asmenybę. Bažnyčia turėtų rūpintis tikinčiųjų vaikų doriniu ir religiniu auklėjimu, tačiau daugiausia tai atliekama formaliai ir didesnės įtakos vaikų dorinei brandai ir jos tolimesnei raidai neturi. Televizija rodo daug smurto, sekso, propaguoja vartotojišką gyvenimo būdą. Jos įtaka paaugliams yra žalinga. Skautai, ateitininkai, valančiukai ir kitos vaikų ir jaunimo organizacijos nesilaiko savo principų ir neturi didesnės įtakos vaikų kultūrai.
Pastebimos neigiamos dabartinės kultūros raidos tendencijos: kultūros komercializacija žlugdo pačią kultūrą. Kultūra sumaišoma su pramogų verslu ar reklama. Reklama tik kukliai informuoja apie rimtus kultūros renginius. Propaguojama žinių visuomenė tai toli gražu ne išsimokslinusi išmintinga visuomenė. RTV ir kita žiniasklaida autentiškai kultūrai iš tiesų skiria tik trupinius. Iš tikrųjų vyksta kultūros nutautinimas. Tačiau ne tik tai.
Prof. K. Stoškaus nuomone, agresyviai veržiasi kontrkultūra, turinti neigiamą poveikį asmenybei. Amoralus menas išderina asmenybę. Dr. V. Bagdonavičius pastebi, kad dabartiniai idealistai ne visada duoda reikiamą atkirtį antikultūrai, kuri tėra tik į gražius popieriukus suvyniota ir iš pažiūros labai patraukli jauniems žmonėms, gimusiems po 1990-ųjų (forume paminėtas ir neseniai pradėtas leisti Playboy žurnalas, kuriame šmeižiamas Vydūnas, Žemaitė.)
Dr. D. Vyčinienė apgailestavo, kad kyla grėsmė folkloro žanrų likimui, nyksta kadaise buvę gana ryškūs regionų skirtumai. Net Gervėčių dainininkių repertuaras suvienodėjo. Viena to proceso priežasčių neigiamas radijo ir televizijos poveikis. Mokslininkės nuomone, Gero ūpo laida yra kičinė. Tai, ką žmonės mato televizorių ekranuose, priima kaip tikrą pinigą. Nebeliko poreikio tobulėti, pažeidžiama net sutartinių esmė nebeliko senosios, tikrosios jų dvasios.
Kiekvienas pranešėjas stengėsi pasiūlyti, ką reikėtų daryti, kad būtų atsispirta antikultūros bangai. Valstybė ir tauta, norinti išlikti globalizuojamame pasaulyje, privalo rūpintis ir remti savo tautinę ir profesionalią kultūrą, sakė dr. J. Šalkauskas. Privalome vienytis ir jungtis, ragino B. Kurgonienė. Folkloro atlikėjams reikia tobulėti, kad priaugtų iki atliekamo kūrinio lygio, teigė dr. D. Vyčinienė. Kultūros kūrėjas turi būti doras, aukštos moralės žmogus. Jo veiklai turi būti sudaromos normalios sąlygos (A. Statkevičius). Artėja Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo Dainų šventė. Į pasaulio vertybių sąrašą įrašytas ir mūsų paveldas. Ar tai bus kuriančios tautos pasirodymas? svarstė I. Seliukaitė. Forumo pabaigoje labiausiai nusipelniusiems Vilniaus apskrities kultūros darbuotojams buvo įteikta Skambančios verbos kultūros nominacija. Ji atiteko Lietuvos tautodailininkų sąjungos Tautodailininkų bendrijai. Renginio dalyvius džiugino šventinis Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtinių koncertas.
© 2009 XXI amžius
|