| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Prisiminta Egipto koptų kardinolo tarnystė Mindaugas BUIKA
Popiežius pabrėžė nuopelnus dialogui Sausio 20 dieną Kaire (Egiptas) į amžinybę nuėjus žymiausiam Egipto katalikų hierarchui, Aleksandrijos koptų patriarchui emeritui kardinolui Stefanui II Gatasui, jo įpėdiniui patriarchui Antonijui Nagibui pasiųstoje užuojautos telegramoje popiežius Benediktas XVI pabrėžė ištikimą velionio tarnystę Bažnyčiai. Kaip misionierius, vyskupas, patriarchas ir kardinolas, jis su jam būdingu uolumu ir paprastumu visiškai atsidavė Dievo žmonių tarnystei dialogo ir sambūvio su visais dvasioje, pažymėjo Šventasis Tėvas. Kardinolo S. Gataso nuopelnai dialogui nurodyti neatsitiktinai, kadangi tai yra vienas svarbiausių Egipto krikščionių bažnytinio gyvenimo elementų. Šioje greta Šventosios Žemės esančioje Afrikos šalyje, turinčioje apie 80 milijonų gyventojų, kaip ir visame regione, vyrauja musulmonai arabai. Didžioji dauguma koptų priklauso senajai Rytų Bažnyčių monofizitizmo tradicijai (kaip sirai, melkitai, armėnai), susiformavusiai po 451 metų Chalkedono Susirinkimo dėl doktrininių nesutarimų su Roma. Šiems koptams stačiatikiams vadovauja Aleksandrijos popiežiumi tituluojamas ganytojas (dabar popiežius Šenuda III). Mažesnė dalis koptų (300400 tūkstančių) priklauso bendruomenei, atkūrusiai bažnytinę vienybę (ecclesiastica communio) su Roma. Kaip tik jiems beveik du dešimtmečius išmintingai vadovavo kardinolas S. Gatasas, stengdamasis taikiai spręsti nelengvų santykių su islamo ekstremistais išbandymus. Nuoskaudos dėl krikščionių diskriminacijos Nors Egipto konstitucija skelbia visų piliečių lygybę, o dosniai Vakarų remiama šalies prezidento Hosnio Mubarako vyriausybė taip pat stengiasi pabrėžti savo religinę toleranciją, tačiau žinios apie radikalių musulmonų grupių išpuolius prieš vietos krikščionis ir netgi užsienio turistus dažnai pasirodo tarptautinėje žiniasklaidoje. Taikiai sugyvendamas su valdžia ir nuoširdžiai skatindamas krikščionių ir musulmonų dialogą, kardinolas S. Gatasas atvirai smerkė sporadiškus vandalizmo aktus prieš krikščionių šventoves ir kitokį radikalių musulmonų grupių smurtą, kartais pareikalaujantį netgi žmonių gyvybių aukos. Egipto koptų katalikų patriarchas spaudoje skundėsi, kad islamiškasis fundamentalizmas stiprėja ir oficialiame socialiniame bei politiniame gyvenime. Tai atsispindi ir valstybinės administracijos sprendimuose: koptams katalikams stačiatikiams dažnai neduodama leidimo statyti naujas šventoves ar restauruoti senąsias. Musulmonams teikiama pirmenybė ir priimant į valstybinę tarnybą, ypač atsakingas pareigas, ar verslo srityje. Kentėdami dėl tokios diskriminacijos Egipto krikščionys neretai patraukia ieškoti laimės svetur. Nepaisant tokio nepalankaus socialinio ir politinio konteksto, Egipto krikščionys, vadovaujami tokių drąsių ir jų teises ginančių hierarchų, koks buvo velionis kardinolas S. Gatasas, rodo ypatingą sąmoningumą ir ištikimybę tikėjimui. Jie aktyviai dalyvauja sakramentiniame gyvenime (dauguma šventadieniais eina į bažnyčią), tarp jų atsiranda daug vienuoliškų ir kunigiškų pašaukimų. Puikiai organizuota ir socialinė veikla, pavyzdžiui: koptų katalikų skaičius Egipte nesiekia ir pusės milijono, bet jie turi net 400 šimtus švietimo ir auklėjimo įstaigų (vaikų darželių, pradinių ir vidurinių mokyklų) ir tris aukštąsias mokyklas. Koptai katalikai taip pat išlaiko 13 ligoninių, 43 našlaičių prieglaudas, plėtoja kitokią karitatyvinę veiklą ne tik tarp savo tikėjimo žmonių, bet ir tarp vargstančių musulmonų. Parama Jono Pauliaus II jubiliejinei piligrimystei Kardinolas Stefanas II Gatasas gimė 1920 metų sausio 16 dieną Šeik Zein el Dino vietovėje Egipte. Būdamas devynerių buvo priimtas į Kairo koptų mažąją seminariją, vėliau baigė jėzuitų vadovaujamą Šv. Šeimos kolegiją. 1938 metais buvo išsiųstas tęsti studijų į Popiežiškąjį Urbono universitetą, apsigynė filosofijos ir teologijos daktaro disertacijas. 1944 metų kovo 25 dieną Romoje gavo ir kunigystės šventimus. Grįžęs į Egiptą dirbo filosofijos ir dogmatinės teologijos profesoriumi vietinėse kunigų seminarijose. 1952 metais įstojo į Šv. Vincento Pauliečio kunigų misionierių bendruomenę (tėvų lazaristų vienuolija), noviciatą atliko Paryžiuje. Kelerius metus dirbo misionieriumi Libane, vėliau buvo Aleksandrijos lazaristų bendruomenės vyresniuoju. Egipto Koptų Katalikų Bažnyčios sinodui jį išrinkus Liuksoro vyskupu, konsekraciją priėmė 1967 metų birželio 9 dieną. Susirgus tuometiniam patriarchui Stefanui I Sidarusui, 1984 metais buvo paskirtas Aleksandrijos patriarchato apaštaliniu administratoriumi. Ganytojui atsistatydinus, 1986 metų birželio 9 dieną buvo išrinktas naujuoju Aleksandrijos koptų patriarchu, kartu užimant Koptų Katalikų Bažnyčios sinodo pirmininko postą. Tarp daugelio kardinolo S. Gataso darbų pažymėtinas popiežiaus Jono Pauliaus II priėmimo organizavimas 2000 metų vizito į Egiptą metu, kai jis pradėjo didžiajam krikščionybės jubiliejui skirtų piligriminių vizitų ciklą. Tomis dienomis patriarchas Stefanas II Gatasas lydėjo Šventąjį Tėvą į Egipto teritorijoje esančią Siono kalno šventovę, taip pat užtikrino priėmimą garsiausiame Kairo musulmonų al Azharo universitete. Į Kardinolų Kolegiją koptų dvasinis vadovas buvo paskirtas 2001 metų vasario 21 dienos konsistorijoje. Tai buvo bažnytinės garbės titulo suteikimas, kadangi kardinolas S. Gatasas tuomet jau buvo peržengęs 80 metų amžiaus ribą ir nebegalėjo dalyvauti konklavoje. Iš Aleksandrijos patriarcho pareigų dėl prastos sveikatos atsistatydino 2006 metų kovo 30 dieną. Mirus kardinolui Stefanui II Gatasui, Kardinolų Kolegija turi 189 narius, kurių 116 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir išlaiko kardinolų elektorių statusą.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |