|
Jų idealas Nepriklausoma Lietuva
Genovaitė BALIUKONYTĖ
|
Asta Rėklaitytė
|
Šiandien darosi labai keista, kad kada turėjome sąlygas, gyvus liudininkus, niekada nepagalvojome apie šeimos istoriją. Svarbiausia gal dėl to, kad buvome užimti svarbesniais negu šeima reikalais. Ant mūsų pečių krito tėvynės, kaip valstybės, atstatymo darbai. Nuo 1918 iki 1923 metų pavasario stovėjome su ginklu rankose Tėvynės sargybos fronte. Vėliau kūrybiniai darbai, kurių naujai atstačius reikalinga Tėvynei Lietuvai. Ir vis dėlto gražiai augo ir stiprėjo ta mūsų miela Lietuvėlė. O šiandien kas... Vėl rusas piktas okupantas..., praeitame šimtmetyje rašė Lietuvos Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, III pėstininkų divizijos vadas, divizijos generolas Mikas Rėklaitis savo pusseserei Irenai Gustaitienei.
|
|
Vardan tos Lietuvos
Nors dar keli dešimtmečiai buvo likę iki 1918 m. vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo, tačiau 1863 metais vieno iš garsiausių sukilimo prieš Rusijos imperijos okupaciją vadovų - kun. Antano Mackevičiaus kalėjime parašyti žodžiai (prieš jį nužudant) yra neužmirštami ir kupini herojiškos aukos dvasios įkvėpimo: Lietuvių tauta darbšti, sąžininga, religinga, todėl ji verta mano gyvybės. Aš laukiu tartum atpildo savo tautos laisvės.
|
|
Pagerbkime signatarus po mirties
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos atviras laiškas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Arūnui Valinskui
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius kreipiasi į Jus, ponas Pirmininke, abiejų minėtų visuomeninių organizacijų sausio 22 dienos posėdžio nutarimu, kad Seime inicijuotumėte ir palaikytumėte šį mūsų prašymą: 1. Suteikti (po mirties) pasirašiusiems Jonui Žemaičiui-Vytautui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Juozui Šibailai-Merainiui, Broniui Liesiui-Naktčiui, Leonardui Grigoniui-Užpaliui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir Petrui Bartkui-Žadgailai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949-ųjų m. vasario 16-osios Deklaraciją, pripažintą LR Įstatymu 1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1021, kaip Lietuvos valstybės teisinį aktą signataro statusą, prilygstantį Kovo 11-tosios Aktą pasirašiusiems Seimo nariams;
|
|
Dėl tariamų prezidentinių ambicijų
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė užuominų apie galimą Lietuvos Caritas generalinio direktoriaus kun. Roberto Grigo kandidatavimą Lietuvos prezidento rinkimuose. Kun. R. Grigas pareiškia, kad niekada nei viešai, nei privačiai nėra išsakęs noro kandidatuoti į jokio lygio politines pareigybes, pradedant savivalda ir baigiant aukštosiomis valstybės institucijomis. Asmenys, kurie kalba apie jį kaip apie galimą kandidatą, daro tai kun. R. Grigo neatsiklausę ir prieš jo valią. Kunigas yra įsitikinęs, kad dvasinės tarnystės ir valstybės valdymo atsakomybės yra iš esmės skirtingos, nesuderinamos ir nemaišytinos.
|
|
|