Atnaujintas 2009 m. vasario 13 d.
Nr. 13
(1705)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pamąstymai po rekolekcijų

Prieš šv. Kalėdas Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje susirinkome į Advento rekolekcijas. Šv. Mišias aukojo rekolekcijų vadovas kun. Jonas Zubrus, SJ. Nemažas būrys rekolekcijų dalyvių – tikybos mokytojai, katechetai, „Caritas“ darbuotojai, Gyvojo Rožinio brolijos nariai iš Varėnos, Kalesninkų, Valkininkų, Marcinkonių,  tikybos mokytoja atvyko net iš Metelių parapijos Lazdijų rajono.

 Vaikystėje išmokome atsakyti į klausimą, kam gyvename žemėje. Tam, kad vykdytume Dievo valią ir nueitume į dangų. O vykdyti Dievo valią nėra lengva, todėl daugelis šiandien pasirenka gyvenimą be Dievo. Dievas neprieštarauja, kad mes būtume turtingi ir laimingi. Kitas klausimas, kaip tuos turtus įgyjame, kaip suvokiame savo laimę. Ar matome ir jaučiame šalia savęs artimą ir jam nekenkiame? Deja, šiame gyvenime daugiau kančios negu laimės. Kaip žmogui kančią išgyventi be Dievo pagalbos? O pagalbą gauname, kai mąstome apie tai, ką mums Dievas kalba per Šventąjį Raštą, per Bažnyčios mokymą, per sąžinę. Išgirstame Jo atsakymą ir maldoje, apmąstymuose, skaitydami  šventųjų gyvenimus ir kt.  Mokomės ugdyti valią, valdyti protą, išmokstame aukotis ir mylėti, ugdome asmenybę.

Žmogus be valios, savimyla, tenkinantis savo įgeidžius ir gyvendamas dėl malonumų pakenkia savo gyvenimui. O kai pamato, kad jau stovi ant bedugnės krašto, būna, kad atsipeikėja ir dėkoja, kad kas nors jam ištiesė  pagalbos ranką, meldžiasi už jį ir padeda pasitaisyti. Aišku, mūsų Dievas yra Meilė ir džiaugiasi kiekvienu sugrįžusiu paklydėliu. Tačiau, kad paklydę galėtume sugrįžti, reikia turėti vaikystėje uždegtą krikšto žvakelę, šiltą močiutės ar motinos žodį, tėvo pamokymą...  Dvasinis džiaugsmas kai gali kam padėti, palengvinti kančias, tačiau tai priimti irgi reikia mokėti.

Konferencijos mintis keitė mąstymai, adoracijos ir maldos. Dalyviams patiko tėvo Jono paprastumas, nuoširdumas, jo gyvenimiški pavyzdžiai.

Po Rožinio maldos ir vakarinių šv. Mišių grįžome sutvirtėję ir pasiryžę keisti savo gyvenimą pagal Dievo planą.

Danutė Draugelienė,
Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos
Gyvojo Rožinio brolijos vadovė  

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija