|
Lietuvos teisme kaip gūdžiu sovietmečiu
Baudžiamoji čečėnų Gatajevų byla nagrinėta už uždarų durų
Gintaras Visockas
Vasario 24-ąją Kauno miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti sutuoktinių Chadižat ir Maliko Gatajevų baudžiamoji byla. Į teismo posėdį susirinko kelios dešimtys Gatajevų rėmėjų, kurie vos tilpo ankštoje posėdžių salėje. Tarp rėmėjų buvo atstovų iš Žmogaus teisių gynimo organizacijų, seserų vienuolių, čečėnų paauglių, kurie Ch. Gatajevą vadino mama, lietuvių, gerai pažinojusių Gatajevus... Suimtieji į teismą buvo atvesti lydimi trijų ginkluotų policininkų. Suimtoji čečėnė dažnai pravirkdavo. Suimtasis čečėnas laikėsi, kaip ir dera vyrui, šypsojosi, juokavo. Maliko Gatajevo žvilgsnyje neįžvelgiau baimės, nors jo rankos buvo surakintos antrankiais. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas posėdžių salėje griežtai uždraudė fotografuoti bei filmuoti.
Teisėjo susierzinimas išvydus fotoaparatus bei filmavimo kameras nežadėjo nieko gero. Šie įtarimai netrukus pasitvirtino. Pačioje posėdžio pradžioje teisėjas Almantas Lisauskas (bent jau tokia pavardė buvo užrašyta ant durų salės, kurioje vyko minėtasis posėdis) išėjo parengti nutarimo, koks turėtų būti šios rezonansinės bylos svarstymas atviras ar uždaras. Suimtųjų Gatajevų šalininkai sunerimę svarstė, nejaugi teisėjas nuspręs bylą slėpti nuo visuomenės akių. Pasielgta buvo kaip gūdžiais sovietiniais laikais, kai nebuvo nei demokratijos, nei laisvių, nei pagarbos žmogaus orumui bei įsitikinimams: į posėdžių salę sugrįžęs teisėjas perskaitė nutarimą, informuojantį susirinkusiuosius, jog posėdžiai bus uždari. Šis jo sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Taigi buvo ne tik uždrausta filmuoti, fotografuoti, įsirašinėti kalbas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas uždraudė net tyliai sėdėti posėdžių salėje ir klausytis kaltinamųjų bei liudininkų kalbų. Taigi visi į teismą susirinkę Gatajevų rėmėjai buvo išvaryti iš posėdžių salės. Vis dėlto nereikėtų labai smerkti teisėjo, nusprendusio sulaikytųjų čečėnų Gatajevų bylą aklinai paslėpti nuo visuomenės akių. Pirma, visiškai paslėpti nuo visuomenės akių vargu ar pavyks juk posėdžių salėje liko du Gatajevus ginantys advokatai. Manau, kad jie, atsiradus būtinybei, duos išsamius interviu, kas iš tikrųjų vyksta Kauno miesto apylinkės teisme. Juk Lietuva ne Rusija. Lietuvoje advokatų dar nešaudo. Antra, didelė viešumo baimė leidžia įtarti, jog Gatajevams inkriminuojami nusikaltimai gali būti sufabrikuoti, pritempti. Jei čečėnai Gatajevai tokie baisūs ir pavojingi, kaip savo oficialiuose dokumentuose rašo, sakykim, ONKTS prokurorė Nomeda Oškutytė, kam toks slapukavimas? Kodėl Lietuvos visuomenei trukdoma sužinoti tikrąją tiesą, ką mūsų šalyje veikia čečėnai, kuriuos mes priglaudžiame, kuriems suteikiame pabėgėlio statusą, kuriems padedame finansiškai? Tegul Lietuva sužino, kokius nusikaltimus mūsų šalyje daro priglaustieji čečėnai, ir vykime juos lauk, jeigu jie tokie nesuvaldomi. Bet, pasirodo, kad ši tema, mūsų teisėsaugos institucijų požiūriu, privalo būti slepiama. Kodėl?
Vasario 24-ąją teisėjas įvardijo motyvus, kuriais vadovaudamasis nutarė Gatajevų bylą svarstyti už uždarų durų. Pasak teisėjo, šioje byloje esama daug asmeninio, šeimyninio pobūdžio dalykų, kurie neturėtų dominti pašalinių. Pasak teisėjo, šioje byloje parodymus apie gyvenimą Gatajevų šeimoje duos nepilnamečiai vaikai, paaugliai, kuriems viešumas bei atvirumas gali būti nepageidautinas. Suprask, apie šeimyninius nesutarimus bei kivirčus paprasčiau ir lengviau kalbėti už uždarų durų, negirdint svetimiesiems. Sutikite, keistokas toks teisėjo paaiškinimas. Šios bylos neįsprausi į šeimyninio, buitinio pobūdžio kivirčų rėmus. Gatajevų sulaikymo operacijoje dalyvavo ir Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai. Beje, labai aktyviai. Mano žiniomis, pagrindinei Lietuvos slaptajai tarnybai turėtų rūpėti tik tos bylos, kuriose įsipainiojusios svetimų šalių žvalgybos, stambūs narkotikų, ginklų prekeiviai, kur esama požymių, jog klastojami itin svarbūs valstybiniai dokumentai, kur galimos stambios riaušės, neramumai, kur bandoma politiniais sumetimais papirkti žiniasklaidos atstovus, kur nužudomi aukšto rango politikai bei pareigūnai... ONKTS prokurorės N. Oškutytės 2008-ųjų gruodžio 18-osios dienos pranešime apie įtarimą kalbama tik apie tai, kad Ch. Gatajeva, veikdama bendrininkų grupėje su Malik Gatajevu, t. y savo teisėtu vyru, kivirčijosi su trimis priglaustaisiais paaugliais Seda Esimbajeva, Deniu Volovskij ir Bekmurat Mustijevu. Sprendžiant iš prokurorės N. Oškutytės raštų, ypač didelių nesutarimų būta su S. Esimbajeva, kurią net grasinta nužudyti, kuriai vieną ar keletą kartų trenkta per veidą ar kitą kūno dalį, laimei, be pasekmių sveikatai.
Žinoma, jokiomis aplinkybėmis pasakymas aš tave nužudysiu, netoleruotinas. Bet koks antausis smerktinas. Tačiau paaiškinkite, kuo čia dėtas Povilo Malakausko vadovaujamas VSD? Nuo kada pagrindinė Lietuvos žvalgyba gilinasi į sudėtingus, nevienareikšmius tėvų ir vaikų tarpusavio santykius? Jei jau VSD ėmėsi šio vaidmens, leiskite paklausti, kur VSD pareigūnai žioplinėjo, kai su dukra kivirčijosi poetas Sigitas Geda ar rašytojas poetas Tomas Arūnas Rudokas?
Man pavyko prakalbinti ne vieną Chadižat ir Maliko priglaustą čečėnų paauglį, kurie atskleidė kai kurias prokurorės N. Oškutytės dokumentuose neužfiksuotas detales. Chadižat ir Malikas Gatajevai Kauno rajone, Karmėlavoje, turėjo namą, kuriame globojo mažų mažiausiai kelias dešimtis per karus Čečėnijoje tėvų netekusių čečėnų berniukų ir mergaičių. Kartu su priglaustaisiais vaikais gyveno ir tikrieji Gatajevų vaikai. Gatajevai buvo vienodai griežti tiek savo, tiek priglaustiesiems vaikams. Interviu duoti sutikę Gatajevų auklėtiniai tvirtino, kad Seda sąmoningai, demonstratyviai neklausė ją priglaudusių tėvų. Pavyzdžiui, grįždavo namo vėliau, nei liepdavo Gatajevai, o grįžusi ginčydavosi, priešgyniaudavo, savo pusėn patraukti bandė kitus vaikus. Kodėl ji šitaip elgėsi, davusieji interviu tvirtino nežiną, tačiau jiems susidarė įspūdis, kad šis konfliktas buvo eskaluojamas tarsi dirbtinai, kad Gatajevams vieną dieną pritrūktų kantrybės. Galų gale šiuos nesutarimus Seda kažkodėl kruopščiai fiksavo...
Čečėnų jaunuoliai ir jaunuolės, su kuriais šnekėjausi, juokiasi iš kaltinimų esą Chadižat ir Malikas reketavo Karmėlavoje priglaustus vaikus. Pasak prakalbusių vaikų, čečėnams kartu su motinos pienu įskiepyta, kad jie privalo rūpintis vienas kitu, padėti vienas kitam. Todėl nenuostabu, kad ši tvarka galiojo ir Gatajevų namuose. Kol vaikai mokosi, neturi darbo, jais rūpinasi Gatajevai. Kai vaikai susiranda darbą, nejaugi jie nė kiek neprivalo padėti juos priglaudusiems Gatajevams? Juk esame viena šeima, juk Gatajevams nėra lengva išlaikyti didžiulę šeimyną, pasakojo XXI amžiaus ir internetinės svetainės www.slaptai.lt pašnekovai. Pasak vaikų, Gatajevai visą laiką ragino juos nešvaistyti laiko, versdavo mokytis, susirasti darbą. Bet ar raginimuose kuo greičiau atsistoti ant kojų ir tapti savarankiškiems esama blogų kėslų? Būtų buvę kur kas blogiau, jei Gatajevai mūsų neragintų mokytis bei dirbti, sakė maždaug 20-ies metų čečėnas.
Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai sudėtingas reiškinys. Ypač tokiais atvejais, kaip šis. Juk Gatajevai gyvena svetimoje šalyje, o jų priglaudžiami vakai atvyksta iš karo nusiaubto krašto, atvažiuoja patyrę didelių psichologinių, moralinių traumų, netekę gimdytojų, artimųjų. Visus juos kamuoja didelė nežinomybės baimė. Jie juk nežino, kaip galų gale susiklostys likimas svetimoje šalyje. Todėl turėtume itin atsargiai vertinti kiekvieną pasisakymą už ir prieš. Vienareikšmių atsakymų čia greičiausiai negali būti. Todėl su dideliu įtarimu žiūriu į prokurorės N. Oškutytės raštą, kuriame užfiksuota, jog Gatajevai iš vaikų reikalavo pinigų. Kodėl tėvai negali reikalauti, kad vaikai į bendrą šeimos biudžetą įneštų savąją dalį? Juolab kad prokurorės pranešime apie įtarimą nurodomos juokingai mažos sumos: 350, 600 litų ar 400 JAV dolerių. Žinoma, neseniai pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams tokios pinigų sumos gal ir įspūdingos, tačiau kuo čia dėtas, sakykit, mūsų VSD? Net jeigu iš tikrųjų Gatajevai grubiai reketavo savo globotinius, kodėl tokiomis nedidelėmis reketo sumomis staiga susidomėjo VSD?
Akivaizdu, kad čečėnų Gatajevų sulaikymo aplinkybės gaubiamos rimtesnės paslapties, kurią teisėsauga nuo visuomenės akių akylai slepia. Bet kodėl slepia? Žinia, jog Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas pareiškė, esą byla bus nagrinėjama už uždarų durų, šiuos įtarimus tik dar labiau sustiprino. Sustiprino šiuos įtarimus ir tie interviu su Gatajevus gerai pažinojusiais jaunuoliais ir paaugliais. Kai kurie pašnekovai tvirtino, jog tuoj po Gatajevų suėmimo jiems buvo daromas moralinis bei psichologinis spaudimas nepalaikyti juos globojusių Gatajevų. Tie žmonės, kurie jiems subtiliai liepė neginti Gatajevų, rodė pažymėjimus su trimis raidėmis VSD. Priešingu atveju grasino nebepratęsti leidimų gyventi Lietuvoje. Kitaip tariant, darė užuominas, jog visi, kurie palaikys Gatajevus, bus deportuoti iš Lietuvos atgal į Rusijai priklausančią Čečėniją. Be kita ko, tie vyrai, rodę VSD pažymėjimus, jiems liepę nesusidėti su Rusijos FSB ir GRU Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Vienas čečėnas, su kuriuo ilgiausiai kalbėjausi, tvirtino šitaip: Kai išvažiavau iš Čečėnijos, man buvo 13-a metų, dabar man nėra ir dvidešimties. Niekaip nesuvokiu, kaip galėčiau būti susijęs su FSB, niekaip nesuprantu, kaip galėčiau būti naudingas GRU. Neturiu aukštojo išsilavinimo, turtų, neužimu jokio įtakingo posto, tiesiog tyliai dirbu statybose. Sakykit, kam aš reikalingas FSB ar GRU? retoriškai klausė čečėnas.
Į mano pasiteiravimą, tai gal ponai Gatajevai gali būti susiję su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, gal jie užsiėmė nelegaliu verslu, dokumentų klastojimu, kitomis nusikalstamomis veikomis, paaugliai atsakė klausimu į klausimą: tai kodėl Lietuvos teisėsauga Gatajevų nekaltina priklausymu užsienio žvalgyboms, kodėl kaltina reketavus mus, vaikus? Iš tikrųjų kodėl? Čečėnų paaugliai iškėlė ir daugiau įsimintinų klausimų: gal Gatajevai kaip tik atsisakė dirbti Rusijos slaptosioms tarnybos, todėl tos tarnybos jiems dabar ir keršija? Galų gale gal juos bandė verbuoti lietuviškieji džeimsai bondai, bet Gatajevai ir jiems pasakė ne?
Šių eilučių autoriui žinomi keli atvejai, kai paslaptingieji vyrai iš Lietuvos VSD darė spaudimą galimiems Gatajevų rėmėjams. Šią keistą aplinkybę netiesiogiai patvirtina žinia, kad toli gražu ne visi advokatai sutiko ginti čečėnus Gatajevus. Keli advokatai jau atsisakė atstovauti šių čečėnų interesams teisme. Kai kas prisipažino, jog jiems buvo subtiliai primenama, girdi, darbą gali prarasti artimieji, besidarbuojantys valstybinėse institucijose.
Tad šiandien taip ir neaišku, kuo iš tikrųjų kaltinami Gatajevai ir kodėl jų asmenybėmis susidomėjo lietuviškasis saugumas. Prisimenant Algirdo Petrusevičiaus, Mykolo Dūdonio, Jono Zajančkausko, Gintaro Ronkaičio, Vytauto Damulio, Kastyčio Braziulio, Imanto Meliano istorijas, galima drąsiai teigti, jog mūsų VSD toli gražu ne visuomet elgiasi lietuviškai.
© 2009 XXI amžius
|