Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Afrikos kardinolas vadovaus Gavėnios rekolekcijoms Vatikane
Mindaugas BUIKA
|
Gavėnios rekolekcijoms, kurios
Vatikane prasidės kovo 1-ąją
ir truks visą savaitę, vadovaus
Kulto ir Sakramentų kongregacijos
prefektas emeritas kardinolas
Frensis Arinzė
|
Popiežiaus dėmesys juodajam kontinentui Svarbus prasidėjusios Gavėnios laikotarpio, skirto dvasinio pasirengimo Kristaus prisikėlimo šventei, elementas yra rekolekcijos. Vatikane taip pat kasmet vyksta Gavėnios rekolekcijos, kurių pravesti kviečiami žymiausi Bažnyčios hierarchai ir pamokslininkai. Šiemetinėms rekolekcijoms, kurios Vatikane prasidės pirmąjį Gavėnios sekmadienį, kovo 1-ąją, ir truks visą savaitę, popiežius Benediktas XVI pakvietė vadovauti Kulto ir Sakramentų kongregacijos prefektą emeritą, iš Nigerijos kilusį 76 metų kardinolą Frensį Arinzę.
|
|
Korėjos kardinolas ištikimos tarnystės pavyzdys
Mindaugas BUIKA
|
Seulo arkivyskupas emeritas kardinolas
Stefenas Kim Suhvanas (1922-2009)
|
Sudėtingose istorijos permainose Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą ir dvasinį artumą Korėjos katalikams ir visiems ganytojams dėl žymaus Pietų Korėjos sostinės Seulo arkivyskupo emerito kardinolo Stefeno Kim Suhvano mirties. Vasario 16 dieną 86 metų kardinolas po penkių dienų tradicinio gedulo buvo iškilmingai palaidotas Seulo Mjondongo katedroje. Užuojautos telegramoje, pasiųstoje dabartiniam Seulo arkivyskupui ordinarui kardinolui Nikolasui Čiong Džinsukui, Šventasis Tėvas su dėkingumu prisiminė kardinolo S. Kimo ilgametę ir pasiaukojančią tarnystę savo šalies katalikų bendruomenei ir ištikimą paramą Popiežiui būnant Kardinolų Kolegijos nariu.
|
|
Krekenavoje apie regioninį parką
Bronius VERTELKA
|
Apie saugomų teritorijų specialistų
bendravimą su bendruomenėmis kalba
prof. Zenonas Kaunas
|
15,3 proc. Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos. Šalyje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Siekiant išsaugoti raiškų Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį (Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Liaudies, Linkavos, Upytės, Vešetos upių slėnius), jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, 1992 metais įsteigtas Krekenavos regioninis parkas. Jame yra daugiau kaip 800 augalų ir gyvūnų rūšių, nemaža dalis iš jų saugomi, čia laisvėje gyvena stumbrai. Akis džiugina ir širdis glosto gamtos vaizdai, čia daugybė žila senove dvelkiančių vietų. Miela pastovėti ant Čičinsko kalno, Bakainių piliakalnio, čia yra daug lankytinų vietų: svirnas Ustronės kaime, kuriame įsikūręs J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus, diplomato J. Urbšio gimtoji sodyba Zaosės kaime, V. Svirskio kryžiai ir kitos įdomios vietos. Tačiau Krekenavos regioniniame parke gyvenantys žmonės ėmė reikšti nepasitenkinimą jo teritorijoje galiojančiais įvairiais suvaržymais, dėl kurių jie patiria daug nepatogumų. Nors jau parengtas tvarkymo planas, imta netgi reikalauti panaikinti parko statusą, o kai kurie to pageidaujantys gyventojai susibūrė į Krekenavos regioninio parko panaikinimo iniciatyvinę grupę. Panevėžio rajono savivaldybės taryba, prašydama panaikinti Krekenavos regioninį parką, kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę. Neseniai Krekenavos kultūros namų salėje saugomų teritorijų suvaržymais nepatenkinti žmonės savo nuoskaudas išsakė į renginį susirinkusiems Seimo nariams, aplinkos ministrui, Saugomų teritorijų tarnybos vadovei, mokslininkams, įvairaus rango valdininkams.
|
|
Kaišiadorių vyskupijoje
Elektrėnų dekanate
Pagerbė signatarą
|
Lietuvos Mokslų akademijos mišrus
choras ir kunigai Šv. apaštalų
Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje
|
ONUŠKIS. Vasario 16-ąją Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo klasicistinio stiliaus bažnyčioje su šešių kolonų portiku, kuri kartu su originaliais šventoriaus vartais yra pastatyta XIX a. pradžioje, buvo aukojamos šv. Mišios už Vasario 16-osios akto signatarą Donatą Malinauską (18691942), jo artimuosius ir visus laisvės kovotojus. Šv. Mišias aukojo kun. ilgametis bažnyčios klebonas emeritas Ignotas Kavaliauskas, dabartinis klebonas kun. Algimantas Gaidukevičius, iš Vilniaus atvykęs Onkologijos ligoninės kapelionas kun. Sigitas Grigas. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius.
|
|
Vilkaviškio vyskupijoje
Prienų dekanate
Dirbo Dievui, Tėvynei ir žmogui
|
Alytaus muzikos mokyklos auklėtiniai,
minėjimo organizatoriai ir kunigai
|
ALYTUS. Vasario 7 dieną Šv. Angelų sargų bažnyčioje Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios garbės klebono, Alytaus miesto garbės piliečio, žymaus publicisto, rašytojo, Saleziečių žinių redaktoriaus, kunigo Prano Gavėno, SDB, atminimui buvo aukojamos šv. Mišios Amžinybės šviesa. Jas koncelebravo Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso vadovas kunigas Rimantas Baltrušaitis ir Šv. Angelų sargų bažnyčios klebonas kun. Arūnas Užupis.
|
|
Atnaujinta bendruomenės salė
Rūta Averkienė
|
Sarapiniškių kaimo bendruomenė
džiaugėsi atnaujinta sale
|
Sarapiniškių kaimo bendruomenės salė jau atvėrė duris. Sarapiniškiečiai jos labai laukė, nes joje vyksta ir kultūriniai renginiai, sportinės varžybos, susirinkimai ir gedulingos apeigos. Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojui Alvydui Valeišai, bendruomenės pirmininkei Mildai Balkuvienei ir atnaujinimo darbus vykdžiusios UAB Varėnos statyba direktoriui Vytui Valentukevičiui perkirpus simbolinę juostelę, gyventojai buvo pakviesti į vidų.
|
|
Prisimenant bendražygį ir bendramintį
Prieš savaitę Senavos kapinėse (Kaune, Aleksote) amžinojo poilsio atgulė Šarūnas Boruta
|
Šarūnas Boruta
|
Atsimenu, mielas Šarūnai, kai rinkdavomės pas Tave ir Danutę, tada dar jaunavedžius, į Ožeškienės gatvėje jūsų kambarėlį. Prieš tai mes, jaunieji Eucharistijos bičiuliai (taip tada vadinosi po Lietuvą paplitęs katalikiškas sąjūdis, puoselėjęs krikščioniškas vertybes), rinkdavomės Šančiuose į vieną mūsų bičiulių nuomojamą kambarėlį, kur mūsų dvasiniam ugdymui labai svarbius ir reikšmingus dalykus pasakojo Gemutė (taip tada mes vadinome s. Jadvygą Gemą Stanelytę, supažindinančią mus, kaip ir kitus būrelio narius, su katalikiška pasaulėžiūra, filosofija, idėjomis; būtent tada ir aš pats asmeniškai atradau mūsų didįjį filosofą Antaną Maceiną). Vienas maloniausių tame nedideliame būrelyje buvo Šarūnas Boruta. Eucharistijos bičiulių būrelio narių lankymasis Šančiuose netruko atkreipti KGB seklių dėmesį bet koks susibūrimas tada buvo atidžiai stebimas, o ypač jeigu jis būdavo tautiškas ar krikščioniškas. Be to, vienas kitas iš mūsų jau pradėjome skaityti pogrindžio leidinius ir dalydavomės jais. Netrukus, pasikeitus sąlygoms, ten rinktis jau nebegalėjome, ir tada savo kambarėlyje Ožeškienės gatvėje mus ir priglaudė Šarūnas su Danute. Kalbėjomės Tėvynės istorijos, pagarbos jos kultūrai, žygių po Lietuvą klausimais. Šarūnas su Danute, kiti būrelio nariai rodydavo nuotraukas iš žygių po Lietuvą mat, kaip pasirodė, Šarūnas tuo laiku buvo vienas ir susikūrusio žygeivių judėjimo vadovas. Mes, žalias jaunimėlis, tada dar nebuvome perpratę tų šlykščių psichologinių atakų, kurias prieš visus besiburiančius lietuvius naudojo provokacijoms patyrę KGB specai. Tad netrukus ir mes pakliuvome ant gudriai suregztos provokacijos: aktyviai mus sekęs KGB agentas, turėjęs visų mūsų, jaunų vaikinų ir merginų, pasitikėjimą, pasiūlė pasirašyti po atvežtu iš Vilniaus tekstu, ginančiu akademiką Sacharovą. (Dabar tas provokatorius-agentas yra vienos vidurinės mokyklos direktorius, labai gerbiamas žmogus.) Pasirašymą jis organizavo labai įdomiai rašytis iš tiesų nereikėjo, užteko pasisakyti pavardes. Mes, nepatyrę žiopliukai, taip ir padarėme. O gal po metų ar kitų, kai mane iš darbo moksliniame tiriamajame institute labai iškilmingai į savo rūmus atsivežė KGB tardytojas kuratorius, pirmoji pavardė, kurią jis ir kitas saugumietis ištarė, klausdamas ar pažįstu, buvo Borutos, gyvenančio Ožeškienės gatvėje. Tada sakiau: nepažįstu jokio Borutos, pažįstu tik Šarūną, bet nežinau ar tai tas pats, apie kurį jūs įkyriai teiraujatės; taip, pas Šarūną buvau kartą ar du užėjęs kavos išgerti, o apie ką kalbėjomės tai mūsų reikalas. Saugumiečiai tada, pamenu, pradėjo teirautis apie pasirašytą dokumentą, bet aš neprisiminiau, juo labiau kad mano, kaip ir kitų, tikro parašo ten nebuvo. Aišku, saugumiečius tuo neįtikinsi, jie žinojo mūsų, pasirašiusiųjų, pavardes, ir jiems buvo didelis laimėjimas atskleisti naują antitarybininkų grupuotę. Be abejo, kagėbistai tada įkyriai reikalavo pasakoti ir apie Jadvygos Stanelytės, mūsų gerosios Gemutės, darbus jiems ji atrodė esanti didžiausia sovietinės santvarkos griovėja. Teko įvairiai paneigti, kad tokios nežinau, nes išties tada mūsų Gemutės pavardės irgi nežinojau tai palengvino man gynimąsi.
|
|
|