Atnaujintas 2009 m. kovo 12 d.
Nr. 20
(1712)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ekumenizmas ir gamtosauga Europoje

Mindaugas BUIKA

Ekologija reikalauja atsivertimo ir toliaregiškumo

Tęsiant Katalikų Bažnyčios ekumeninį bendradarbiavimą su kitomis krikščionių konfesijomis, Vengrijos primo rezidencijoje Estergome įvyko Jungtinės Europos Vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) ir Europos Bažnyčių konferencijos (KEK) komiteto susitikimas, kuriame šį kartą dėmesys sutelktas ekologinėms problemoms. Pradėdamas vasario 19–22 dienomis vykusį susitikimą CCEE pirmininkas Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas pabrėžė krikščionių „ypatingą atsakomybę“ už aplinkos apsaugą, kadangi jie yra Dievo paskirtieji prižiūrėtojai to, kas priklauso pačiam Dievui. Technologijų pažanga išaiškino priežastis, dėl ko keičiasi klimatas ir galbūt visa gamta, todėl ši atsakomybė tapo dar didesnė. „Bet mes, kaip tikėjimo žmonės, taip pat turime viltį, – sakė kardinolas P. Erdas. – Mes tikime faktu, kad kiekvienas istorijos faktas yra Dievo, To, kuriam patikime savo gyvenimą, rankose.“ Ši viltis kartu yra ir uždavinys, kadangi dėl minėtos atsakomybės negalime beatodairiškai eksploatuoti gamtinės aplinkos, ypač suvokdami fatališkas pasekmes. Žinoma, Evangelija tiesiogiai iki smulkmenų negali pasiūlyti visų ekologijos problemų sprendimo, tačiau atsidėjimas krikščioniškajai misijai ir technologinės pažangos siejimas su etikos reikalavimais gali padėti rasti teisingus atsakymus į ekologijos iššūkius.

Budapešto arkivyskupas patvirtino, kad kaip ir kituose socialinio gyvenimo aspektuose, taip ir sprendimuose klimato ar gamtinės aplinkos atžvilgiu, nuskamba „kvietimas atsiversti“. Tik protas, galintis priimti krikščionišką tiesą, teisingai supras ir Dievo duotų gėrybių, įskaitant gamtos resursus, tikrąją paskirtį. „Jis žino, kad šios dovanos neturi tarnauti vien tik materialinei naudai ar greito malonumo siekimui. Jos realiai yra skirtos integraliai asmens gerovei – su jo socialiniais, kūniškais ir dvasiniais poreikiais“.

Tai sukelia problemų krikščionims, kadangi su gamtine aplinka ir jos resursais siejasi daugybė ekonominių interesų. Todėl netgi tiems, kurie nori darbuotis dėl bendrojo gėrio, kartais nelengva nuspręsti, kur glūdi tikroji tiesa ir kas yra būtina ar teisinga priimti vienoje ar kitoje srityje. Tuo labiau kad dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis yra stiprus potraukis pirmiausia spręsti šias problemas, nustumiant į antrąjį planą ekologinius reikalus ar svarstymus dėl tolimesnės ateities. Štai kodėl Bažnyčiai tikėjimu grindžiamoje ekologinėje politikoje yra svarbu formuoti žmonių sąžines ir skatinti priimti toliaregiškus sprendimus tuose reikaluose.

Svarios iniciatyvos kūrinijos globai

Adalberto konferencijų centre Estergome vykusiame Jungtinio CCEE ir KEK komiteto susitikime pripažinta, kad Bažnyčių rūpinimasis ekologinėmis problemomis ir kūrinijos išsaugojimu nėra naujas – apie tai nuolat kalbama ir Ekumeniniame sąjūdyje, atitinkamos rekomendacijos buvo paskelbtos visose trijose Europos ekumeninėse asamblėjose, kurios vyko Bazelyje (Šveicarija), Grace (Austrija) ir Sibiju (Rumunija). Būdami dėkingi už šias bei kitas Bažnyčių gamtosaugines pastangas tiek vietiniu nacionaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu, Jungtinio komiteto nariai taip pat susipažino su 2008 metų lapkritį Švedijoje vykusio  Tarptikybinio viršūnių susitikimo, skirto klimato kaitai (Interfaith Climate Summit), ataskaita. Buvo pripažinta, kad gamtosaugos srityje krikščionys turi bendradarbiauti su kitų religijų atstovais.

Jungtinio komiteto svarstymuose pabrėžtinai priminta, kad ekologinė krizė, panašiai kaip finansų bei ekonomikos krizė, iš esmės atspindi šiuolaikinę visuomenę ištikusią dvasinę krizę. Buvo pritarta popiežiaus Benedikto XVI pareikštoms mintims, kad „išorinės dykvietės pasaulyje auga, nes vidinės dykvietės (žmonių sielose) tapo tokios neaprėpiamos“. Tuo tarpu krikščionys, kaip ir visi geros valios žmonės, yra pašaukti būti kūrinijos globėjais, o ne išnaudotojais. „Šis rūpinimasis efektyvia kūrinijos priežiūra yra artimai susijęs su rūpinimusi teisingumo palaikymu pasaulyje“, – teigiama baigiamajame Estergomo susitikimo komunikate.

Europos Vyskupų Konferencijų tarybos ir Europos Bažnyčių konferencijos nariai pažymėjo, kad europiečiai turi rodyti didesnį solidarumą pasaulio vargingiausiems, kurie dažniausiai tampa pirmosiomis atsakomybės stygiaus kūrinijos atžvilgiu aukomis. CCEE ir KEK savo gerąsias ekologines iniciatyvas pasiryžusios aktyviau kelti bendradarbiaudamos su Europos Sąjungos institucijomis. Šiuo atžvilgiu buvo pripažinta pavyzdinio liudijimo reikšmė, todėl  Europos Bažnyčios pačios turi dalyvauti gamtosauginiuose projektuose, rūpintis, kad jų institucijos būtų labiau ekologiškos.

Konferencijoje prisimintas buvusio Konstantinopolio ekumeninio patriarcho Dimitrioso prieš 20 metų išsakytas siūlymas, kad Europoje ir visame pasaulyje Bažnyčios kasmet minėtų Kūrinijos dieną. Šiuo atžvilgiu yra reikšminga 3-iosios Europos ekumeninės asamblėjos (Sibiju) iniciatyva laikotarpį tarp rugsėjo 1 ir spalio 4 dienos krikščionių  bendruomenėse skirti gilesniam Dievo gerumo kūrinijoje apmąstymui ir celebravimui. Visos Europos Bažnyčios buvo pakviestos teikti savo pasiūlymus 2009 metų gruodį Kopenhagoje (Danija) rengiamai Jungtinių Tautų pasaulinei klimato konferencijai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija