Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vieningos partizanų vadovybės kūrimas 1944–1949 metais

Darius JUODIS

1944 metais prasidėjusios ginkluotos partizaninės kovos vienu iš siekių tapo bendros vadovybės įkūrimas. Bendrą organizacinę struktūrą galėjo nulemti Lietuvos laisvės armijos (LLA) numatyti planai. LLA nariai aktyviai įsijungė į organizacinį ginkluotos kovos vienijimo darbą ir sugebėjo nemažai nuveikti. Neretai partizanų grupės ar būriai kūrėsi spontaniškai, bet ir šių kovotojų vadai jau suprato jungimosi reikšmę. Būriai vieni su kitais ieškojo  kontaktų, jungėsi į kuopas, batalionus, grupes (skirtingose vietovėse vyravo skirtingi pavadinimai), o šie į rinktines. Pradžioje vienijimasis vyko lokaliose vietovėse. 1945–1946 metais vyko intensyvus stambių partizaninių junginių – apygardų – kūrimas, kurios susijungė į sritis. Pirmoji iš sukurtų sričių buvo Pietų Lietuvos sritis, jungusi Dainavos ir Tauro apygardos. Jau 1946 balandžio 9 dienos Pietų Lietuvos partizanų štabo protokole (susitikime dalyvavo Dainavos apygardos vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas) sakoma, kad reikia „stengtis susirišti su visos Lietuvos esamais štabais ir iš regioninio štabo sudaryti vyr. Lietuvos Partizanų štabą“. Tuo laikotarpiu reikėtų išskirti J. Vitkaus-Kazimieraičio vaidmenį vienijant partizanų junginius, taip pat pažymėtina, jog šis vadas paskelbė politinę partizanų vadų deklaraciją.

Lietuvos ketvirtasis prezidentas

Laisvės Kovos Sąjūdžio vadui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui – 100

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Jonas Žemaitis-Vytautas

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 dieną Palangoje, tarnautojo šeimoje, kurioje augo vyresnioji sesuo Kotryna. Vėliau Žemaičių šeima persikėlė į Lomžą, todėl lankyti mokyklą Jonas pradėjo Lenkijoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Žemaičiai grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kiaulininkų kaime, Šiluvos valsčiuje (Raseinių r.). Jau po metų dėl sunkios padėties šeimai teko išsikraustyti į Raseinius. Raseinių gimnazijoje baigęs šešias gimnazijos klases, J. Žemaitis įstojo į Kauno karo mokyklą, 1929 m. spalio 6 dieną jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis, lapkričio 23 dieną – leitenanto.