|
Akiniuota istorija
Meilė, pagarba tėvynei jos istorijai kiekvieno tautiečio šventa pareiga. Tauta yra kiekvieno žmogaus idealas ir gyva, kol savo praeitį pagarbiai mini. Lietuva turi garbingą ir didžią istorinę praeitį.
Interviu, neseniai išspausdintame viename dienraštyje, istorikas Alfredas Bumblauskas teigia, jog A. Šapokos parašyta (redaguota) knyga apie Lietuvos istorija yra istoriją pro tam tikrus ideologinius akinius, Net Žalgirio Mūšio kultas yra ne lietuviškos kilmės, Vytautas buvo genialus sukčius, Senosios Lietuvos istorijos kulminacija yra gegužės 3-iosios konstitucija, Beveik visos lietuvybės formulės sukurtos XIX a. pabaigoje. Lenkija, pasak A. Bumblausko, iš Lietuvos Vilniaus krašto niekada nebuvo atėmusi, starolitvinai patys išdavikiškai ją atidavė Lenkijai. Neaišku, kokiais faktais visa tai teigdamas A. Bumblauskas remiasi.
A. Šapoka Lietuvos istoriją rašė ir redagavo remdamasis Prahos, Krokuvos ir Vilniaus archyvine medžiaga. Beje, A. Šapoka į okupuotą Vilnių pateko per Austriją ir Čekoslovakiją. Čia aiškiai matyti A. Bumblausko ideologiniai akiniai, pro kuriuos jis nemato, kad iš A. Šapokos Lietuvos istorijos mokėsi visi dori lietuviai, o už jos laikymą sovietmečiu buvo išsiunčiami pas baltas meškas. A. Šapokos istorija buvo pirmasis moksliškai pagrįstas vadovėlis, ir jis neprarado vertės ir dabar, nors ir kaip A. Bumblauskas norėtų jį sumenkinti ar paneigti.
Žalgirio mūšio kultas yra ne lietuviškos kilmės, primestas iš Maskvos 1938 m. teigia istorikas, žvelgiantis į Lietuvos praeitį ne pro akinius. Net istorijos mėgėjui aišku, jog Žalgirio mūšio pergalės dėka mūsų neištiko prūsų likimas. Dabar mes turime nepriklausomą ir laisvą valstybę, kalbame gimtąja kalba, nesame nukirtę šaknų su mūsų tautos dvasine praeitimi. Kad to neprarastume, nebūtina tituluotis profesoriumi.
Vytautas buvo genialus sukčius apibūdina A. Bumblauskas ištisą Vytauto Didžiojo valdovo laikmetį. Siūlau profesoriui prisiminti, kad Vytautas Didysis buvo genialus politikas, karvedys, diplomatas, valdovas. Štai kaip Vytauto Didžiojo asmenybę charakterizavo Krokuvos universiteto profesorius lenkas Šv. Kantijus savo pasakytame pamoksle mirus Vytautui Didžiajam (pamokslo tekstas saugomas Krokuvos Jogailos bibliotekoje): Žinokite, kad tai buvo teisingumo kunigaikštis, dosnusis kunigaikštis. Tai buvo vadas tvarkos didžiadvasis didingas, vadovas garbingas visuose pasaulio kraštuose. Vytauto Didžiojo asmenybę apibūdino ir Lee L. Morgano istorijos ir tarptautinių studijų profesorius Viljamas L. Urbanas leidinyje Žalgiris ir po jo, pasakęs, kad Vytautui Didžiajam neprilygo nei karalius Jogaila, nei imperatorius Zigmantas. Vytautui Didžiajam buvo siūlomos Čekijos ir Lenkijos karūnos, jis jų atsisakė, o Romos popiežius Vytautą Didįjį paskyrė savo vietininku slavų žemėse. Beje, Vytautą Didįjį pažemino pseudoistorikai, pavadindami jį Vytautu, nors tuometiniai valdovai titulavo jį Vytautu Didžiuoju.
A. Bumblausko nuomone, senosios Lietuvos istorijos kulminacija yra gegužės 3-iosios Konstitucija. Pamąstykime, ką ta konstitucija davė Lietuvai, kurioje jos vardas net nebuvo paminėtas.
Lenkija iš Lietuvos Vilniaus krašto niekada nebuvo atėmusi, starolitvinai patys išdavikiškai atidavė ją Lenkijai, bando įtikinti skaitytojus A. Bumblauskas, tarsi nežinotų, kad galingesnės valstybės visada stengėsi pavergti mažesnes. Panašūs istoriko teiginiai yra didžiausias absurdas, melas ir istorijos klastojimas.
Matyt, Alfredas Bumblauskas, gavęs Lenkijos apdovanojimus, nori pralenkti Juzefą Pilsudskį, iškraipydamas istorinius faktus, žemindamas Lietuvą, niekindamas tautinę savimonę. Nors iš tikrųjų tautinė meilė, patriotizmas yra vienintelis kelias, suteikiantis valstybės gyvenimui gilią prasmę. Nemarumą ir amžiną šlovę žmogui suteikia tiktai Tėvynė.
Vytautas JUODKA,
Lietuvos Vytautų klubo prezidentas
© 2009 XXI amžius
|