Lietuva savanorių kraštas
Lietuva, praradusi laisvę jau 18 šimtmečio pabaigoje, nešė Rusijos carizmo jungą. Jau tada lietuviai neprarado vilties atkurti savo valstybingumą. 1831 ir 1863 metų sukilimų visi sukilėliai buvo savanoriai. 19171920 metais žmonės, apgynę Lietuvos nepriklausomybę, taip pat buvo savanoriai, daugiausia sodžiaus vaikai iš šiaudinių pastogių. 1941 metų birželio mėnesio sukilimo dalyviai irgi buvo savanoriai. Savanoriai stojo ginti Lietuvos nepriklausomybę ir 1990 metais. Jeigu mūsų tautai vėl kiltų pavojus, yra tikimybė, kad savanoriai pirmieji ateitų jai į pagalbą, nes Lietuva savanorių kraštas, turinti tikslą nepriklausomybę.
Savanoriai dešimt metų priešinosi valstybei, laimėjusiai Antrąjį pasaulinį karą. Neturėjo kovotojai sąjungininkų, nesulaukė žadėtosios pagalbos iš Vakarų valstybių, kovėsi vienui vieni su daug stipresniu priešininku. Jie laisvės apginti negalėjo, tačiau savo garbę apgynė. Tuo tarpu 1940 metais, įžengiant sovietiniam okupantui į Lietuvą, gerai paruošta Lietuvos kariuomenė ginklo nepakėlė.
1941 metais iš savanorių kūrėsi ir Lietuvos laisvės armija (LLA), kovotojai prieš rudąjį ir raudonąjį okupantą. 1944 metais, artėjant sovietinei okupacijai į Lietuvą, ši organizacija tapo masiškiausia pasipriešinimo okupacijos organizacija, pasiryžusi ginkluotu būdu iškovoti nepriklausomybę. Tai buvo Lietuvos kariuomenė pogrindyje. Sovietų armija, tapusi Antrojo pasaulinio karo nugalėtoja, dėjo visas pastangas sunaikinti Lietuvos laisvės armiją.
1946 metais LLA jungėsi su kitomis pasipriešinimo okupantams organizacijomis, taip pat susikūrusiomis iš karių savanorių. Buvo įkurtas Bendras Pasipriešinimo Demokratinis Sąjūdis (BPDS), o 1949 m. vasario 16 dieną susirinkę vadai priėmė ir pasirašė deklaraciją. Partizaninė organizacija tapo Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis (LLKS). Su šiuo organizacijos pavadinimu savanoriai kovėsi iki partizaninio karo pabaigos. Partizanaisavanoriai beveik dešimtmetį kovėsi su militaristine valstybe, nes to reikėjo Lietuvai. Jie nieko neprašė sau. Tik, kad jų nepamirštumėm. Ar visada tinkamai įvertiname jų žygdarbius?
Džiugu, kad pagalbos ranką galime ištiesti kitoms tautoms: Gruzijai, Afganistanui, Ukrainai
Džiugu, kad krašto apsaugos sistemoje dirbantiems valstybės tarnautojams ir Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams 2008 metų pabaigoje, švenčių proga buvo išmokėtos premijos, kurių bendra suma siekia 19,7 mln. litų (Respublikos informacija). Viso to negalima palyginti su tuometinių partizanų gyvenimo sąlygomis. Liūdna, kad į 2008 metų pateiktus projektus Lietuvos laisvės kovoms atminti nebuvo atsižvelgta ir parama neskirta. Nenuleidžiant rankų, ruošiant knygos I dalį Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje, kreiptasi į privačius rėmėjus. Tikslas pasiektas, leidinys išleistas.
Irena MONTVYDAITĖ-GIEDRAITIENĖ,
LLAKRS pirmininkė
© 2009 XXI amžius
|