Atnaujintas 2009 m. kovo 20 d.
Nr. 23
(1715)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Krizė atsiliepė ir kaimo turizmo sodyboms

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Kaimo turizmo sodybos
dažniausiai atgyja vasarą
Antano TUMĖNO nuotrauka

Neseniai pasibaigęs žiemos sezonas daugumai kaimo turizmo verslą puoselėjančių šeimininkų buvo vienas iš sudėtingiausių per pastaruosius keletą metų – dėl Europoje ir Lietuvoje vis labiau įsibėgėjančios ekonominės krizės daugiau nei ketvirtadaliu sumažėjo klientų. Nors jau ne už kalnų ir vasaros sezonas, tačiau didesnio optimizmo šį verslą plėtojantys tautiečiai neberodo – ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos valstybių kylanti infliacijos banga, smunkanti ekonomika, kiti neigiami veiksniai verčia atidžiau pasverti savo veiklos galimybes. Tačiau ir dabar atsiranda nemažai verslininkų, gyvenančių viltimi ir tikėjimu, kad kaimo turizmas, kaip viena iš naujesnių veiklos sričių, sėkmingai atlaikys įvairias negandas.

Kaimo turizmas neturėtų tapti sezoniniu

Prieš 12 metų Lietuvoje pradėtos steigti kaimo turizmo sodybos kasmet tampa vis populiaresnės. Dar 1997-aisiais buvo 17 sodybų (120 vietų), o šiemet jau veikia kiek daugiau nei 700 sodybų (35 tūkst. vietų). Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė tvirtina, kad sodybų skaičius po truputį auga – tam įtakos turi iki 2013 metų iš  Europos Sąjungos Kaimo plėtros programos kasmet kaimo turizmui skiriama apie 63 mln. litų parama. Vien pernai buvo pateikta daugiau nei 120 paraiškų kaimo turizmo verslui plėtoti. ES parama besinaudojantiems asmenims kur kas paprasčiau gauti ir bankų paskolas, kurios pastaruoju metu ne kiekvienam prieinamos.

Pasiteiravus apie praėjusių metų rezultatus, asociacijos vadovė patikino, jog lankytojų paprastai daugiausia sulaukiama vasaros sezono metu, tuo tarpu žiemą šis verslas daug kur apmiršta. Kaip ir kasmet, vasarą lankytojų sodybose netrūksta – kaimo turizmo verslą puoselėjantiems šeimininkams būtent šiuo laikotarpiu pavyksta papildyti didžiausią savo biudžeto dalį.

„Tačiau mes siekiame, kad kaimo turizmas netaptų sezoninis. Lietuvoje jau apie 70 proc. sodybų dirba ištisus metus, o apie 30 proc. neturi šildymo ir veikia tik šiltuoju metų laiku. Tose sodybose, kur yra šildymas, ir pasibaigus vasaros sezonui gyvenimas neapmiršta – dažnai vyksta įvairūs pobūviai, rengiami seminarai, konferencijos“, – pasakojo R. Sirusienė-Lamauskienė.

Užsieniečius masina tautinio savitumo tradicijos

Tarp dažniausiai besilankančių šalies kaimo turizmo sodybose asociacijos prezidentė išskyrė jaunesnio ir vidutinio amžiaus klientus, šeimas, taip pat iš įvairių įstaigų bei organizacijų sudarytas žmonių grupes, atvykstančias aktyviai pailsėti. Beveik 80 proc. lankytojų – Lietuvos miestų gyventojai. Miestiečiai, anot pašnekovės, pasiilgę natūralaus kaimiško maisto – sūrio, skilandžio, lašinių, medaus. Be to, juos čia itin vilioja rami gamtos aplinka, vasaros sezono metu dažnam norisi paplaukioti baidarėmis ar valtimis, o žiemą paslidinėti, atgauti jėgas garinėse kaimo pirtelėse.

Mūsų valstybei tapus ES nare, Lietuvos kaimas ir užsieniečiams tampa įdomesnis. „Dabar kaimo sodybas aplanko apie 13–15 proc. užsieniečių, daugiausia iš Vokietijos, Lenkijos ir Skandinavijos šalių. Svečiai pas mus ieško natūralios ir savitos kaimiškos sodybos aplinkos, etninės kultūros židinių, kurių jau senokai pasigendama civilizuotame Vakarų pasaulyje. Užsieniečiai itin vertina nestandartinius lietuviško istorinio kaimo bruožus, jų tradicinį savitumą“, – teigė R. Sirusienė-Lamauskienė.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio turistus, besidominčius kaimo turizmu, masina ir didelės, ir mažos sodybos. Mažesnių kaimo turizmo sodybų (iki 10 vietų) daugiausiai atrasime Rytų Aukštaitijos regione, ypač Zarasų bei Ignalinos rajonuose, taip pat kai kuriuose Dzūkijos kampeliuose. Didesnės sodybos, kuriose gali svečiuotis per 100 žmonių, daugiausiai veikia Vidurio Lietuvoje ir Žemaitijoje. Pasak R. Sirusienės-Lamauskienės, vis daugiau lankytojų pageidauja sodybų, kurios yra arčiau pagrindinių magistralinių kelių, vedančių link didžiųjų šalies miestų.

Europoje ir Lietuvoje gilėjanti ekonominės krizės banga, anot asociacijos vadovės, turėjo ir dar ilgai turės įtakos ir kaimo turizmo verslui. Per pastaruosius keletą mėnesių turizmo paslaugų kainos daug kur pakilo per 3–5 proc., jaučiamas ir poilsiautojų stygius. Dėl kylančios infliacijos dažnas poilsiautojas dabar stengiasi taupyti kiekvieną litą. Planuodami išvykas į sodybas jie skrupulingai apsvarsto kone visus variantus, žiūri kur pigiau ir arčiau nuvykti. Ypač savo išlaidas šioms reikmėms apkarpė mūsų šalies įmonės ir organizacijos, jaukiose kaimo sodybose gerokai sumažinusios įvairius seminarus, kitus renginius, be to, vis mažiau jų darbuotojų atvyksta pailsėti. Todėl nieko nuostabaus, kad vien per praėjusį pusmetį, palyginus su 2007 metais, turistų srautas sumažėjo daugiau nei 20 proc.

Rūpesčiai dėl mažųjų sodybų

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, pastaruoju metu vidutinė paros kaina kaimiškoje sodyboje, be maisto ir kitų paslaugų, siekia nuo 40 iki 60 litų. Prašmatniau įrengtose sodybose, pažymėtose 4 gandrais, kainos ir dvigubai didesnės. Žiemos sezono metu, R. Sirusienės-Lamauskienės teigimu, didelė dalis sodybų šeimininkų kainas buvo kone perpus sumažinusios.

„Mums nelabai suprantama valstybės pozicija, požiūris į verslo skatinimą kaime. Valdžia neseniai „skatindama“ verslą kaime, verslo liudijimo kainą padidino vidutiniškai 5 kartus!.. Verslo liudijimo kainos nediferencijuotos. Pavyzdžiui, Turizmo įstatymas leidžia turėti sodyboje 20 numerių. Bet vieni turi 5, kiti 10, o dar kiti – 20 numerių. Gaunamos pajamos aiškiai skiriasi, todėl ir Verslo liudijimo kaina turėtų skirtis. Apmaudu, bet mažąsias sodybas valstybė tarsi pasmerkė uždarymui“, – rūpesčius išsakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė.

Didesnio turistų antplūdžio tikimasi per jubiliejinius renginius

Tarp beveik tūkstančio mūsų šalyje veikiančių kaimo turizmo sodybų sėkmingai gyvuoja ir dvi skirtingose šalies vietovėse įsteigtos sodybos. Šalia išvaizdaus Kernavės (Pragarinės) ežero įsikūrusios sodybos „Kernavės bajorynė“ šeimininkė Danutė Pažusienė džiaugėsi pakankamu lankytoju dėmesiu, nors sodyba veikia tik antrus metus. „Galime tik pasidžiaugti, kad turistų pas mus ne tik per vasarą, bet ir žiemą nesumažėjo. Vis dar sulaukiame nemažai užsakymų iš pavienių šeimų, užsienio turistų. Vienu metu pas mus gali pailsėti iki 150 turistų. Sodybą aplanko įvairaus amžiaus ir skirtingų profesijų žmonės. Vasaros sezono metu paprastomis dienomis mus dažniausiai lankydavo Vilniaus, Kauno, kitų miestų įstaigų bei organizacijų atstovai, o savaitgaliais užplūsdavo šeimos, svečiai iš užsienio. Ypač mus pamėgo turistai iš Lenkijos, netrūksta jų ir iš Vokietijos, Airijos, Estijos. Tikimės, jog vasaros sezonas bus dar palankesnis, o didžiausio turistų srauto tikimės sulaukti, kai prasidės renginiai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui“, – pasakojo D. Pažusienė.

Sodybos šeimininkė tikino, jog lankytojus čia traukia rami ir jauki aplinka, istorinė vietovė su garsiais pilkapiais. Pravartu priminti, kad sodyba įsikūrusi ir patogioje vietoje, gal todėl čia ir žiemą netrūksta lankytojų, jaukioje salėje rengiančių seminarus ar pokylius. Penkiaviečiuose rąstiniuose namuose per parą galima pailsėti už 200 litų, o penkių dienų atostogų savaitę praleisti ir už 700 litų. Vidutinė paros kaina pailsėti, be maisto ir kitų paslaugų, žmogui kainuoja nuo 80 litų, toliau kainos – sutartinės.

Vilioja mažesnėmis kainomis

Kur kas atokesniame Lietuvos krašte – Dzūkijoje, Raitininkų seniūnijoje, Piliakalnio kaime (25 km nuo Alytaus), įsikūrusioje sodyboje „Pas Algirdą“ šeimininkas Algirdas Ciūnys, neslėpdamas santūrios šypsenos, pripažino, jog biudžetinių įstaigų bei organizacijų atstovai taupydami pinigėlius jau rečiau užsuka sodybon, tačiau ją mielai tebelanko pavieniai asmenys bei šeimos, net ir užsienio turistai. Tiesa, triukšmingų jaunimo grupių sodybos šeimininkai nusprendė atsisakyti.

 „Savo klientus stengiamės  pritraukti mažesnėmis kainomis. Jei dar kitose sodybose paslaugų kainos pakilo keliais procentais, tai pas mus jos beveik nepasikeitė. Vienam žmogui pernakvoti vidutiniškai kainuoja nuo 30 iki 50 litų, o grupei žmonių sodybą parai galime išnuomoti nuo 2500 iki 5000 litų“, – sakė A. Ciūnys.

Prie Gailinto ežero kranto įsikūrusi sodyba, kaip tikina šeimininkas, iki vasaros sezono neliks tuščia. Tiesa, paprastomis dienomis gyvenimas čia gal dar ir nebus toks šurmulingas, tačiau savaitgaliais lankytojų neturėtų stigti. Daugelis atvykusių turistų žavisi ežeriuku, aukštomis, vaizdingomis kalvelėmis, švaria ir ramia aplinka.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija