|
Korupcinės sistemos grimasos
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Artėja Leo LT įstatymo svarstymas Seime. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Ryto Kupčinsko ir Gintaro Songailos parengtam projektui dėl Leo LT sandorio panaikinimo pritaria nemažai valdančiosios koalicijos narių. Tokiai iniciatyvai pritaria ir daugelis pilietinių visuomeninių organizacijų, įvairių profsąjungų aktyvistai. Tai nebus lengvas procesas, nes Leo LT bosai organizuoja kontrpuolimą ir stengsis išlaikyti esamą padėtį.
Įsigalinčios ekonominės krizės fone visuomenę papiktino A. Brazausko reikalavimai skirti Valdovų rūmų statybai 20 milijonų litų. Daugelis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Liberalų sąjūdžio lyderių pasisako prieš tokius nepagrįstus reikalavimus. Šią situaciją komentavo TS-LKD pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas: ,,Nepalaikau papildomų lėšų skyrimo Valdovų rūmų statybai. Šioms statyboms buvo skirtas pakankamas finansavimas. Metų pradžioje dar buvo bandyta išsireikalauti keletą papildomų milijonų rūmų vidaus įrangai, tačiau tai buvo atmesta, nes skirti tokias sumas prestižiniams foteliams ir ragų kolekcijoms būtų tiesiog skandalinga. Dabar staiga pareikalauta net 20 milijonų. Kai lėšų biudžete katastrofiškai trūksta, tai negalime pritarti tokiems planams. Kategoriška Brazausko pozicija nustebino ir politikos apžvalgininką Artūrą Račą: ,,Gal man kas nors galėtų paaiškinti, kas toks šiandien yra Brazauskas ir kodėl jis valstybės vadovams (prezidentui ir premjerui) aiškina, kiek reikia pinigų ir kas bus jei jis jų negaus. Tiesiog nesuprantu: ko tas pensininkas nori, ko jis siautėja. Gal Algirdui Mykolui pagaliau laikas būtų suprasti, kad jis seniai nebe prezidentas ir ne premjeras, o Valdovų rūmai nėra jo nuosavybė. Jis pensininkas, gyvenantis iš valstybės kišenės, nuėjęs nuo arenos politikas, paskui kurį iki šiol velkasi neskaidraus ,,Alitos, ,,Lietuvos jūrų laivininkystės, Draugystės viešbučio privatizavimo šleifas. Gaila, kad komunistinio ,,elito tarpe vis dar galvojama, kaip prabangiau atrodyti, kuriami pompastiški projektai, o tautos poreikiai užmirštami. Krizės akivaizdoje tai atrodo ypač ciniška. Mūsų valstybei, jos istoriniam paveldui svarbu ne dekoracijos, ne butaforiniai rūmai, o istorinio, kultūrinio paveldo išsaugojimas bažnyčių, kitų architektūros paminklų priežiūra, esminių kultūrinių projektų vykdymas.
Transporto problemos Lietuvoje yra labai aktualios. Viešojo transporto kainos vis auga visuose miestuose, brangsta ir važiavimas tarpmiestiniais maršrutais. Vilniuje yra daug pasenusių troleibusų, kuruos reikėtų keisti, deja lėšų naujiems troleibusams pirkti nėra. Panevėžyje Seimo narių Petro Luomano ir Juliaus Dautarto pastangomis kurį laiką mikroautobusų kainos buvo mažesnės už miesto autobusų bilieto kainas. (Tai nulėmė teismo sprendimas.) Šie Seimo nariai buvo apskundę teismui nepagristą kainų didinimą. Prieš kurį laiką aukštesnės instancijos teismas priėmė kitą nutartį ir panevėžiečiai už transporto paslaugas moka brangiau. Panevėžį nuo praėjusių metų birželio valdančios koalicijos valdymas jau apipintas skandalais. Pagrindinės valdžios gijos yra atsidūrę ,,Tvarkos ir teisingumo partijos veikėjų rankose. Po savivaldybėje įvykdyto ,,valymo į ją dirbti buvo priimta daug neprofesionalių ir abejotinos reputacijos tarnautojų.
Lietuvos socialdemokratijos padangėje juntami nauji vėjai. Partijos vadovu išrinkus Algirdą Butkevičių, vadovybėje atsirado ir kitų naujų veidų. LSDP ilgą laiką buvo tipiška nomenklatūrinė partija, tarnavusi oligarchinių klanų interesams. Partiją finansavo ,,Dujotekana, ,,Lukoil-Baltija ir kitos monopolinės struktūros, su kriminaliniu pasauliu susiję bendrovės ,,Artapolas, ,,Jurgena bei kitos neaiškios reputacijos firmos. Buvę partijos vadovai rengė jiems neįtikusių partiečių persekiojimo kampanijas. Iš partijos teko pasitraukti Broniui Genzeliui ir kai kuriems kitiems už tikras socialistines vertybes pasisakiusiems politikams. Jei šioje partijoje vyks esminės teigiamos permainos, tai būtų sveikintinas reiškinys. Lietuviškosios socialdemokratijos padėtį ir jos perspektyvas apžvelgė europarlamentaras prof. Aloyzas Sakalas: ,,Brazausko vadovaujami socialdemokratai visiškai nutolo nuo socialdemokratinių vertybių. Tokios vertybės, kaip solidarumas ir socialinis teisingumas, liko nuošalyje, todėl atsirado didelė socialinė ir politinė įtampa. Lietuvos kairėje liko negausi Socialdemokratų sąjunga. Turtingų žmonių politikos rėmimo pasekmės buvo skaudžios tiems, kurie gauna vidutines pajamas ir kurie pasaulyje vadinami viduriniuoju sluoksniu. Šis sluoksnis nesustiprėjo, veikiau nusilpo, nors yra valstybės stabilumo garantas. Dabar, po partijos suvažiavimo, atsirado ne tik viltis, bet ir realios galimybės įrodyti visiems, kad socialdemokratų vertybės laisvė, solidarumas ir socialinis teisingumas nėra vien gražūs žodžiai. LSDP turi tapti partija, kurios žodis tvirtas. Tik taip atgausime prarastą rinkėjų pasitikėjimą socialdemokratais kaip kairiąja jėga.
Deja, regime buvusių LSDP lyderių ir jų koalicijos partnerių Valstiečių partijos veikėjų bei juos rėmusios Darbo partijos valdymo pasekmes. Lietuva atsidūrė kelių skurdžiausių Europos sąjungos valstybių tarpe, greta Latvijos ir Bulgarijos. Lietuvoje mažiausi atlyginimai (daug žmonių tegauna 200-300 eurų siekiančias pajamas). Korupcijos reitingų lentelėje irgi esame žemai nukritę. Iš ES valstybių pagal korupcijos lygį kiek žemiau yra tik Bulgarija. Dar praėjusių metų viduryje tuometinis premjeras G. Kirkilas gyrėsi: ,,Lietuva pagal ekonomikos išsivystymo lygį lenkia daugelį regiono valstybių Lenkiją, Estija ir kitas šalis. Regime, kokie tai buvo tušti ir melagingi žodžiai. Estija 2005-2008 metais nešvaistė lėšų prabangių rūmų statyboms ir sukaupė nemenką valstybės biudžeto rezervą. Lenkijos pažangą iliustruoja tai, kad daug mūsų tautiečių dažnai vyksta ten įsigyti daug pigesnių prekių. 2005-2008 metais Lenkijoje pavyko pažaboti korupciją, kuri iki tol buvo labai įsigalėjusi.
Dabarties realijos tokios, kad tam, kad ekonomika atsigautų, reikia realaus, gerai parengto verslo gaivinimo plano. Kol kas vyksta tikras šešėlinės ekonomikos renesansas. Net už alkoholio akcizus per pirmus du šių metų mėnesius gauta 64 milijonais litų mažiau nei įprasta. Pastebėta, kad vėl klesti spirito kontrabanda, sparčiai auga naminės degtinės gamybos mastai. 2008 metais spirito kontrabandos kiekiai jau buvo sumažėję, bet nuo šių metų ši kontrabandos rūšis vėl auga. Naminės degtinės gamyba stambiu mastu užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotės. Naminė dažnai varoma atkampiose vietose, kartais net apleistose buvusių partizanų žeminėse. Vėliau naminė degtinė išvežiojama į nelegalios prekybos ,,taškus.
Daugelyje privačių įmonių klesti atlyginimų vokeliuose praktika. Tokia praktika ypač pasireiškia prekybos sistemoje. Čia didelė darbuotojų dalis oficialiai gauna minimumą (670 litų į rankas), o likusią algos dalį (200-400 litų) gauna vokeliuose. Daugėja ir nelegalaus darbo atvejų, ypač medienos apdirbimo ir maisto pramonėje. Laikraščių ir leidyklų vadovai gyvena nežinioje: apkrauti didžiuliais mokesčiais dėl prenumeratos PVM pakėlimo keturis kartus, jie priversti mažinti laikraščių apimtis, be to, nėra aišku, ar nuo 2010 metų bus gražintas 5 procentų PVM tarifas, ar ir toliau teks vilkti naujų mokesčių jungą. Tai ypač aktualu kultūrinei, krikščioniškai spaudai, kuri ir šiaip susiduria su didelėmis problemomis.
Dabartinėje valdančioje koalicijoje ir Vyriausybėje vyksta prieštaringi procesai. Dalis valdančiųjų politikų imasi vykdyti esmines reformas, dalis tas reformas sabotuoja. Tačiau į dabartinę valdžios sistemą reikia pažvelgti iš esmės. Vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios veikla yra labai susijusi su teismine valdžia. Lietuvos teisminė valdžia yra viena iš labiausiai archaiškų Europoje. Visame žemyne yra vos kelios valstybės, kuriose visuomenės atstovai neįtraukti į teismų darbą. Priešinamasi Liaudies tarėjų institucijos įvedimui. Teismų valymas nuo korumpuotų teisėjų, sėkmingai prasidėjęs 2003 metais, visai užstrigo. Kai 2000 metų vasarą buvo išaiškinta Panevėžio, Biržų ir Lazdijų apylinkių teismų vadovų A. Japerto, A. Gudo ir N. Linkevičienės nusikalstama veikla, keli šių teisėjų kolegos patys pasitraukė iš savo postų. Jie vengė atsakomybės už savo korupcinę veiklą, nes buvo įsipainioję į nusikalstamus sandėrius. Vėliau šis procesas įstrigo. Deja, turime pripažinti, šalies valdyme daug chaoso, daug aplaidumo ženklų. Trūksta tvirtos rankos, atsakomybės. Už valdančiąsias partijas balsavę žmonės pasisako už ryžtingesnes priemones šalies valdyme ir kovoje su korupcija. Korupcinės sistemos tinklas nėra linkęs paprastai pasiduoti. Norint jį sutraukyti, reikia daug pastangų, sutelktos profesionalių ir sąžiningų politikų bei pareigūnų veiklos, visuomenės paramos. Demokratinė ir teisinė valstybė bus sukurta tik tada, kai bus pažabota visą šalį apraizgiusi korupcinė nomenklatūrinė sistema.
© 2009 XXI amžius
|