Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Griūvanti energetika: be išeities?..

Praėjusios savaitės antradienį, kovo 24 dieną, Seime svarstant „Leo LT“ klausimą, piketą surengė Jungtinis demokratinis judėjimas Arūno MATUKO nuotrauka

Dabar dėl energetikos Lietuvoje viskas taip susipynė į kamuolį, kad jį išvynioti vargu ar lengvai įmanoma. Į Briuselį dažnai važinėjantis premjeras atveža vieną po kitos džiugias, bet greičiau nedžiugias, žinias apie „tuoj tuoj“ ateisiančią paramą elektros tiltui į Švediją nutiesti, kas greitai pranyksta kaip dūmas. Elektros tiltas iš Švedijos – regioninis projektas: jis negali būti įgyvendintas, kol nėra bendros Baltijos šalių energijos rinkos. Juk visiškai nesvarbu, į kurią šalį kabelis ateis – Latviją ar Lietuvą, svarbu, kad būtų integruota elektros rinka. Todėl neišsiaiškinus šių klausimų, net Lietuvos premjerui reikalaujant pinigų skirti tik Lietuvai, Europos Komisija (EK) to nedaro (nors pats premjeras vis stengiasi įrodinėti, kad pinigai gauti, ir, kad jam labai padeda eurokomisarė, finansų žinovė D. Grybauskaitė). Iš pradžių buvo žadėta net 5 mlrd. eurų parama, bet dabar apsistota ties realesne – 175 mln. eurų dydžio parama. Tačiau, kaip pasirodo, parama bus suteikta tik po to, kai bus parengti ir realizuoti konkretūs projektai, o šalimis – paramos gavėjomis greičiausiai taps Švedija, Latvija ir Lietuva.

Kaip žinoma, trys Baltijos šalys ir Lenkija, siekdamos užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, nusprendė statyti Lietuvoje naują atominę elektrinę. Tačiau statybos baigtųsi ne kaip tikėtasi 2015 metais, bet, pasak ekspertų, realesnis terminas būtų 2017–2020 metai. Darbus, be kita ko, stabdo ir nesutarimai dėl akcijų bei pagamintos elektros pasidalijimo. Tokiomis aplinkybėmis Estija ir Latvija ragina Lietuvą paskubinti naujos atominės elektrinės statybos projektą. Aukšti šių šalių pareigūnai teigia, kad delsimas ne tik reikš brangesnę elektrą, bet ir verčia pagalvoti apie alternatyvas. Laukdami spartesnių Vilniaus veiksmų, estai net ėmėsi rengti teisės aktus dėl jėgainės statymo savo šalyje. Stumtis į priekį tokiu sudėtingu projektu, kaip atominės elektrinės statyba, kai jame dalyvauja trys keturi partneriai, nėra taip paprasta. Kaip sakė Latvijos užsienio reikalų ministras M. Riekstinis, „norime matyti aktyvesnius Lietuvos, projekto šeimininkės, veiksmus. Tik nuo Lietuvos priklauso, ar procesas paspartės, ar ne. Norime, kad viskas vyktų kur kas greičiau nei pastaraisiais mėnesiais“. Estijos atstovai mano, kad kiekviena uždelsta diena statyti naują jėgainę reiškia didesnes elektros kainas Baltijos šalyse. Estijos vyriausybė netgi nusprendusi parengti teisės aktų projektus, reikalingus jėgainei statyti savo šalyje ne vėliau kaip iki 2012 metų, „jei niekas nepajudės į priekį“

Susiklosčiusi padėtis su bendrove „Leo LT“, pažadėjusia lyg ir pastatyti atominę elektrinę, kuri parinkta be jokio konkurso dar G. Kirkilo vyriausybės, yra visiškai bloga. Vadinamoji nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ pastaruoju metu atsiduria įvairių skandalų centre. Dabartinė valdžia niekaip nenusprendžia ką daryti su buvusios valdžios sukurta bendrove atominei elektrinei statyti. Teisės projektų ir tyrimų centro teisininkai, įvertinę „Leo Lt“ sandorio tvirtinimo aplinkybes, jau senokai teigė, kad šiuo sandoriu suinteresuoti jame dalyvavę pareigūnai bei privatūs asmenys galėjo suvokti sandorio kriminalinį pobūdį ir elgėsi taip, kad neliktų jų pėdsakų. Svarbiausi susitarimai ir dokumentai, nulėmę „Leo Lt“ sandorį, yra surašyti kaip anoniminiai. Kai kurių iš viso nėra rašytinių, t.y. jie yra vadinami „užkulisiniais susitarimais“. Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo apie kai kurias bendrovės įkūrimo aplinkybes, kurios rodo bendrovės įkūrimo neteisėtumą ir ko nenori pripažinti KT, kai kurie Seimo nariai net iš valdančiosios koalicijos ėmėsi iniciatyvos traiškyti šio bevaisio liūto galvą. „Patobulintas“ sutarties dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo projektas buvo įslaptintas: su juo galėjo susipažinti tie Seimo nariai, kurie turėjo leidimus dirbti su slaptais dokumentais. Toks įslaptinimas yra neteisėtas, nes AE įstatymas nustatė, kad visi su nacionalinio investuotojo kūrimu susiję dokumentai turi būti vieši.

Atominės elektrinės statybos idėja yra užstrigusi ties sprendimu, kokio galingumo elektrinės Lietuvai ir regionui reikėtų. Gintautas Mažeika, iki praėjusios savaitės buvęs „Leo LT“ valdybos pirmininku, žiniasklaidai sakė, kad tokio sprendimo reikėtų laukti ne anksčiau nei šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. Ketvirtą mėnesį dirbanti naujoji „Leo LT“ valdyba aiškaus modelio, atsakančio į klausimus, kokio dydžio, galingumo bus nauja AE, su kuo ir kaip ji bus statoma, dar nerado. Mėginama pasidalyti briedį, kuris vis dar laksto po girią. Iš tiesų, naujos atominės niekas anksčiau kaip 2015-aisiais pastatyti nė neketino, o dažniau buvo kalbama, kad statybos terminas gali nusikelti į dar vėlesnius metus. Energetikos ministras A. Sekmokas šią šokiruojančią žinią konstatuoti buvo priverstas jau prieš mėnesį. Ministru tikėti tikrai galima ir reikia – jis kalba tikrai nuoširdžiai, priešingai nei kai kurie.

Pastaruoju metu vadinamoji nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, atsiduria įvairių skandalų centre. Buvę vadovai (pavyzdžiui, Rymantas Juozaitis) sako: „Mane stebina, kodėl valstybė nenori įsijungti į bendrovės valdymą“. Jis kurį laiką dirbo naujosios įmonės „Leo LT“ valdybos pirmininku, tačiau pernai rudenį labai netikėtai pasitraukė. Pasitraukė taip pat paslaptingai, kaip ir tapo valdybos pirmininku – nieko išsamiau nepaaiškinęs. Tai, kad nejuda strateginių projektų įgyvendinimas, galima teigti, kad akcininkai turėtų bendrauti tarpusavyje daug daugiau, nei tai daro dabar. „Kai vienas žiūri į vieną pusę, kitas – į kitą, niekas neįvyksta. Kodėl? Manau, kad galėjo paveikti ekonominė krizė, taip pat ir pasikeitimai politikoje po rinkimų“, – teigė R. Juozaitis.

Jau anksčiau energetikos ministras Sekmokas sakė: „Nematau didesnio „Leo LT“ intereso atominės statyboje. <...> Dar mažiau matau interesą integruotis į UCTE. Nematau realių planų, realių sprendimų. Matau pelno siekį, bet valstybės, kaip didžiosios akcininkės, interesas nėra vien tik siekti pelno. Pelnas nėra blogai, bet pelnas turi būti nukreiptas truputį į kitus dalykus negu į dividendus, pelno siekimą akcininkams. Kai turi daugiau akcijų, pelnas turi būti nukreiptas į vartotojų interesus, energetinio saugumo didinimą. O čia aš didesnės pažangos, didesnio intereso nematau“. Dar daugiau, „Leo LT“ neturi net strategijos: „Tai, kas yra pateikta kaip strategija, yra detalus techninis projekto aprašymas, bet tai nėra strategija. Strategija – tai apsisprendimas. Tai – bendrovės, kompanijos arba grupės siekiai. Ar tai yra išlaikyti monopolį rinkoje? Tai tikrai nėra valstybės prioritetas. Ar turėti technologinį pranašumą, ar turėti strategiją skverbtis į kitas rinkas, ar uždaryti savo rinką – tokių atsakymų į strateginius klausimus šiandien nematau. Ir pasigendu“, – sakė A. Sekmokas.

Energetikos ministras A. Sekmokas, susipažinęs su padėtimi energetikos srityje, įmonės „Leo LT“ vadovybei rimtai grūmojo ir kaltino nesikalbėjimu, planų nederinimu ir apskritai nebendradarbiavimu. Praėjusios savaitės pradžioje iš „Leo LT“ pasitraukė G. Mažeika, o savaitės pabaigoje, A. Sekmokui prasitarus, kad kai kurių valstybių spectarnyboms labai rūpi pakreipti „Leo LT“ sprendimus sau palankia vaga, atsistatydino ir stebėtojų tarybos vadovas, „Leo LT“ prezidentu vadintas Julius Niedvaras. Atsistatydinęs G. Mažeika netrukus pranešė, kad iš įmonės neimsiantis priklausančios 240 tūkst. litų išeitinės kompensacijos. (Stebėtojų tarybos pirmininko pareigos, kuriose dirbo Niedvaras, laikomos visuomeninėmis ir atlygis už jas nepriklauso.) Dabartinė Vyriausybė jau senokai reiškė nepasitenkinimą „Leo LT“ vadovybės sudėtimi. Nors pagal bendrovės įstatus, jos stebėtojų tarybą turi sudaryti vienuolika narių, iš kurių Vyriausybei turi atstovauti septyni nariai, o likusieji – privačiai „NDX energijai“, tačiau valstybei atstovavo tik vienas narys – Ûkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius, kuriam įteiktas atleidimo lapelis. (Vyriausybė turi 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų, o 38,3 proc. – privati bendrovė „NDX energija“.) Energetikos ministras sukėlė sąmyšį, kai pareiškė, jog „Leo LT“ veiklą tiria Valstybės saugumo departamentas ir kitos šalies specialiosios tarnybos. Iš tikrųjų, „Leo LT“ jau byra pati. Gal jai nereikės laukti ir Seimo nuosprendžio. Byra, matant ir visuomenės suinteresuotumą, kad neteisėtai sukurto monopolininko niekas nenori. Jungtinis demokratinis judėjimas, inicijuotas teisininko K. Čilinsko, priešinasi amžiaus aferai ir tęsia kovą prieš „Leo LT“.

Ilgai vedžiotas už nosies, ir prezidentas Valdas Adamkus suprato – Lietuvos energetika giliai įklimpusi. Prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį prezidentas pareiškė, kad Lietuva, siekdama finansinės Europos Sąjungos (ES) paramos energetikos projektams, neišnaudojo visų savo galimybių. „Deja, kovodama dėl finansavimo Lietuva namuose neišnaudojo visų galimybių įgyvendinti projektus, pavyzdžiui, pasirengti naujos atominės elektrinės statybai“, – teigė prezidento atstovė. Tą pripažino ir A. Kubilius – iki šiol būta tik daug kalbų dėl jungčių tiesimo ir kitų projektų įgyvendinimo, bet realūs darbai nepradėti. Bet tai – buvusios Kirkilo vyriausybės rūpestis. „Paveldas, kurį mūsų Vyriausybė paveldėjo, buvo toks, kad konkrečių praktinių įdirbių neradome. Nepaisant to, kad pernai tam tikslui buvo įkurta bendrovė „Leo LT“, – kalbėjo premjeras. Bet ir vėl, užsibrėžęs Briuselyje kalbėtis su kolegomis iš Latvijos ir Estijos apie naujos jėgainės statybą ir elektros tilto tiesimą į Švediją, pripažįsta, kad užsitęsus Vilniaus ir Rygos ginčams, į kurią šalį – Lietuvą ar Latviją turėtų eiti kabelis, tilto tiesimas iki šiol nepradėtas. Tačiau gerai nors tai, kad Lietuvos vyriausybės vadovas pagaliau pripažįsta, jog nereikia sureikšminti, kurioje valstybėje tiltas prasidės, svarbu, kad sprendimą turi pasiekti visos trys šalys.

Praėjusią savaitę susitikę Šiauliuose su Lietuvos prezidentu savo susirūpinimą dėl elektrinės statybos išreiškė latvių ir estų valstybių vadovai – jiems pasirodė, kad su jėgainės statybomis susiję darbai vyksta vangiai. V. Adamkui savo kolegas teko įtikinėti, jog elektrinės verslo planas bus paruoštas šių metų pabaigoje, „net jeigu tam prireiks dirbti 24 valandas per parą“. Lietuvos vadovas tikino, jog pavasarį bus pradėtas ruošti verslo planas, o visi paskutiniais taškai ant „i“ bus sudėti šių metų pabaigoje. Klausiamas, ar nemano, kad naują atominę elektrinę turinčios statyti bendrovės „Leo LT“ įsteigimas buvo klaida, V. Adamkus atsakė, jog šį projektą įsteigė ne jis, o Vyriausybė, tad visi tolesni sprendimai – taip pat jos rankose.

Nacionalinio investuotojo „Leo LT“ akcininko „NDX energijos“ vadovas Ignas Staškevičius teigia, kad jo vadovaujama „NDX energija“ jaučiasi valstybės įviliota į „Leo LT“ sandėrį, kuris jai nenaudingas. Vis dėlto privatūs investuotojai žadėjo savo iniciatyva nesitraukti. Anot jo, kol kas neįmanoma nuspėti, ar „NDX energijai“ naudingiau, jei „Leo LT“ išliks, ar priešingai: „Praeitų metų gegužę, kai steigėme nacionalinį investuotoją, kai pasirašiau sutartį, aš maniau, kad bus geriau, jei „Leo LT“ egzistuos. Tikėjausi, kad tai bus geras projektas. Šiandien atrodo, kad geriau jau išardyti „Leo LT“, viską išsiaiškinti ir panaikinti visuomenėje tvyrančią įtampą.“ Anot I. Staškevičiaus, bent jau kol kas šis sandėris „NDX energijai“ nėra pelningas, nes iš „Leo LT“ negavo nė lito. Jis sako žinantis būdą, kaip galima būtų išformuoti „Leo LT“, taip kad valstybei nereikėtų mokėti milijardinių kompensacijų privačiam investuotojui. (Mat, premjeras grasino, kad Seimui panaikinus „Leo LT“, valstybei gali tekti mokėti didžiules kompensacijai už sandorio netesybas.)

Tačiau kažkur dingo kita svarbi idėja – elektros tiltas į Lenkiją. Atrodo, kad tilto į Lenkiją idėja jau galutinai palaidota. Taip atsitiko dėl Lietuvos kaltės – viskas tik kalbų lygyje. Praėjusią savaitę į numatytą susitikimą Lietuvoje, Šiauliuose, su kitais Baltijos šalių prezidentais Lenkijos prezidentas neatvyko  „dėl pasikeitusios dienotvarkės“. Paskutiniame EVT (Europos vadovų taryba) susitikime šiam projektui nebuvo skirta  pinigų – Lenkija dėl to labai užsirūstino. Dar blogiau, kad jau po 9 mėnesių turi būti uždaryta Ignalinos AE. Bet apie jokį uždarymą net negalvojama. Panašu, kad pinigai, kuriuos ES skyrė šios elektrinės uždarymui, iššvaistyti nežinia kam – netgi, kaip aiškėja, šakočių konkursams. Kaip tada ES gali pasitikėti Lietuva?.. Ir nors kai kas visą laiką pirštu rodo į Kirkilą, tačiau Europos Komisija sprendžia kitą klausimą – kur dingo Lietuvai skirti pinigai uždaryti IAE? Į šį klausimą turi atsakyti ne Kirkilas, ne Kubilius, bet Lietuvos valstybė.

© 2009 „XXI amžius“