|
Kam Lietuvoje gera gyventi
Vytautas VISOCKAS
Kovo 10 dieną klubas Tapatybės labirintai pakvietė į diskusiją Kas mes esame Lietuvoje? Pokalbis vyko Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centre. Į prezidiumą žurnalistas V. Savukynas pakvietė rusą, lenką ir žydą, kiek vėliau ten atsisėdo ir ukrainietis. Simboliška: pirmieji trijų įtakingiausių tautinių mažumų atstovai. Eilės tvarką kiekvienas galime pakoreguoti: kai kam gal atrodo, kad įtakingiausi yra lenkai ir žydai, žydai ir lenkai, rusai ir lenkai. Ukrainiečiai po oranžinės revoliucijos ir dujų karo su rusais geriausiu atveju ketvirti, todėl prie stalo jie ir buvo pakviesti paskutiniai, kalbėjo taip pat ketvirti. Tikiuosi, skaitytojas supranta, kad aš beveik juokauju: pokalbio organizatoriai tik tąkart pasirinko būtent šių tautybių atstovus, šiaip jau, neabejoju, kitais kartais į prezidiumą bus sodinami ir totoriai, ir karaimai, ir ...
|
|
Čečėnų vargai be tėvynės
Deni Muchamadas
Aš, čečėnų rašytojas pabėgėlis Vachidas Elchojevas, rašantis Deni Muchamado slapyvardžiu. Tai mano senelio vardas ir pavardė, kuris sovietmečiu buvo suimtas ir 1937 metais kartu su savo sūnumis Merlu ir Osmanu sušaudytas. Senelis 1914 metais buvo pašauktas į carinę kariuomenę, kurioje už išskirtinius nuopelnus buvo pakeltas karininku. Mažai kas žino, kad Brusilovo puolime ypač pasižymėjo Čečėnijos vadinamoji Laukinė divizija. Tai jie per trumpą laiką sunaikino garsiąją Vokietijos geležinę diviziją, o likusius gyvus jos kareivius paėmė į nelaisvę. Ši divizija buvo didžiausias galvos skausmas carinės kariuomenės generalinio štabo vadovybei. Mano senelis iš karo grįžo turėdamas leitenanto laipsnį ir visų keturių laipsnių Šv. Georgijaus kryžiaus apdovanojimus. Vėliau jam teko kovoti prieš baltuosius A. Denikino kariuomenę.
|
|
Jie gynė savąją laisvę ir savąjį tikėjimą...
Prezidentas V. Adamkus
Edmundas SIMANAITIS
Elektroninio pašto dėžutėje radau laiškelį: Bolševizmas Lietuvoje. Nežinau, kuo baigsis mūsų beribė tolerancija. Mums tiesiog spjaudo į veidą, nebaudžiami tyčiojasi iš lietuvių tautos ir jos istorijos, šmeižia nepriklausomą Lietuvą. Ir tai vyksta šalyje, kurioje komunizmas pripažintas nusikalstama ideologija. Juk reikia kažko imtis...
|
|
Istorijos puslapius atvertus
Dr. Aldona KAČERAUSKIENË
Kovo viduryje Mykolo Romerio Socialinės politikos fakulteto Edukacinės katedros prof. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės rūpesčiu Vilniuje buvo surengta konferencija, kurioje prisimintos dvi iškilios asmenybės, kurių sukurta materialiojo paveldo dalis tebetarnauja šių dienų žmonėms. Tik apie šiuos kūrėjus dabar niekas nebekalba, nebeprisimena.
|
|
Išeivijos padangėje
Paveiktas krizės nutilo Filadelpijos lietuvių šauklys
1953-aisiais balandžio 11 dieną buvo pasirašyta sutartis tarp Filadelfijos lietuvių išeivių bendrijos atstovų ir radijo stoties WDAS LB vadovų dėl radijo laidų lietuvių kalba transliavimo. Deja, prieš 55 -erius metus atsiradusi radijo laida Bendruomenės balsas(BB) pernai gruodžio pabaigoje nutilo. Per daugiau nei pusšimtį metų buvo surengtos 2745 laidos. Lietuviškų laidų redaktoriais ir pranešėjais dirbo per 60 asmenų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę į BB kolektyvą sėkmingai įsijungė ir naujų emigrantų iš Lietuvos atstovai. Taigi, bėgant metams BB kolektyvo nariai keitėsi. Darbavosi pirmosios emigracijos atžalos, pokario atvykėliai ir trečiosios emigrantų bangos jaunimas.
|
|
|