Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Bažnyčios akiratyje – Europos parlamento rinkimai

Mindaugas BUIKA

COMECE pirmininkas Roterdamo (Olandija) vyskupas Adrianas van Luynas, SDB

COMECE generalinis sekretorius kunigas Piotras Mazurkievičius

Palankiai vertinama žemyno integracija

Būsimieji Europos parlamento rinkimai yra bendrąja gerove besirūpinančios katalikų Bažnyčios dėmesio centre. Briuselyje birželio 4–7 dienomis 27-iose Europos Sąjungos šalyse įvyksiančių rinkimų aktualijas svarstė į pavasarinę sesiją susirinkusi Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisija (COMECE). Kovo 20 dieną buvo paskelbta Europos Sąjungos šalių vyskupų deklaracija, kurioje piliečiai, ir ypač krikščionys, raginami atsakingai balsuoti ir prisidėti prie tikrosios kontinento pažangos.

Bendraeuropinėse struktūrose dabar ypač ryškūs sekuliarizmo bruožai, todėl tikintieji turi būti suinteresuoti, kad į svarbiausias Europos Sąjungos institucijas (pirmiausia – į Europos parlamentą) patektų prigimtines vertybes ginantys politikai. Reikia stengtis, kad Briuselyje priimtuose dokumentuose švietimo, mokslo ar ekonomikos srityse nebūtų bandoma primesti krikščionybei priešingų nuostatų ir sprendimų. Nuo 1979 metų, kai buvo įvesta Europos parlamento tiesioginių rinkimų sistema, jo nariai bus renkami jau septintą kartą. Visose Europos Sąjungos šalyse birželio rinkimuose galės dalyvauti apie 375 milijonai rinkėjų.

„Po 64 metų taikaus vystymosi ir praėjus 20 metų nuo „geležinės sienos“ griuvimo, kai buvo suvienytas kontinentas, Europos integracija, nepaisant kai kurių trūkumų, nusipelno būti palankiai vertinama“, – teigiama būsimiesiems rinkimams skirtoje COMECE deklaracijoje. Taigi, vyskupai iš esmės palaiko ir skatina Europos Sąjungos egzistavimą ir vystymąsi – kaip „visų jos piliečių vilties projektą“. Ganytojai nurodo, kad netgi dabartinių istorinių išbandymų akivaizdoje, t. y. sunkios ekonominės ir finansinės krizės metu, ES patvirtino, kad gali rūpintis savo narių stabilumu ir solidarumu. (Tai buvo galima matyti iš pastarojo meto ES „viršūnių“ sprendimų dėl paramos ypač didelius ekonominius sunkumus išgyvenančioms pokomunistinėms Rytų Europos valstybėms.)

Europos Sąjungos įvairiatautės bendruomenės kelia atitinkamus reikalavimus ir „bendraeuropiniams“ Europos parlamento politikams. Jie turi gebėti įveikti siaurus ir savanaudiškus nacionalinius interesus ir siekti kontinento bendrosios gerovės, kartu pripažįstant Europos Sąjungos daugiatautę įvairovę ir kiekvienos tautos teisę ginti savo kultūrinį bei dvasinį savitumą. Tačiau vertybės yra visiems bendros, nes jas nulėmė bendra krikščioniška žemyno istorija ir jų teisingumą patvirtino visi laikotarpiai, įskaitant dabartį.

Gyvybės ir šeimos apsauga – išbandymas demokratijai

Priešrinkiminiame COME- CE dokumente nurodyti etiniai (žmogiškojo orumo ir bendrojo gėrio) principai, kurių įgyvendinimo Bažnyčios hierarchai laukia iš visų Europos parlamento narių, nepriklausomai nuo jų tautinio identiteto ar partinio angažavimosi. Vyskupai pirmiausia pabrėžia žmogaus gyvybės apsaugą nuo prasidėjimo (embrioninės būsenos) iki natūralios mirties – ši nuostata turi būti visų Europos Sąjungos įstatymų, programų ar politikų pagrindas. Kitas svarbus reikalavimas – parama šeimai, kuri grindžiama santuoka, suprantama kaip vyro ir moters sakramentinė sąjunga. Tokia šeima yra pirminė ir esminė visuomenės ląstelė, kurios tvirtumą lemia ir visos bendruomenės tvirtumas bei atvirkščiai – jos nebuvimas neišvengiamai sukelia bendruomenės suirimą.

Gyvybės ir šeimos iškėlimas į pirmą vietą COMECE išdėstytuose reikalavimuose būsimiesiems Europos parlamento nariams ir jų rinkėjams yra neatsitiktinis. Bažnyčios socialinio mokymo požiūriu pagarba gyvybei ir šeimos sakralumui yra pilnavertiškos demokratinės visuomenės egzistavimo pagrindas. Šių elementų nesilaikymas, kaip rodo XX amžiaus Europos istorija, žymi ne tik augantį nukrikščionėjimą, bet ir kelia „naujojo totalitarizmo“ pavojų.

Deja, dėl agresyvaus feminizmo ir homoseksualizmo bei pelno siekimo medicinos mokslo ir farmacijos srityse dabartinė euroinstitucijų politika vis dažniau tampa svetima krikščionybei ir tradiciniam gyvybės ir šeimos gynimui. Jeigu nuo eutanazijos įteisinimo vis dar susilaikoma, tai negimusių kūdikių žudymo (abortai, eksperimentai su embrionais) ir iškrypėliškų bei amoralių seksualinių santykių įstatyminio pripažinimo klausimas atrodo jau beveik „galutinai įšspręstas“. (Kaip žinoma, ne taip seniai nacių ir komunistų režimai irgi bandė kai ką „galutinai išspręsti“, kas atnešė visuomenei ir tautoms didžiules tragedijas ir buvo visuotinai pasmerkti.) Bažnyčia tikisi, kad naujieji Europos parlamento nariai atšauks tokius „galutinius sprendimus“, kol dar ne per vėlu.

Europos Sąjungos vyskupų pareiškime atkreipiamas dėmesys į Bažnyčios socialinio mokymo nuostatas dėl dirbančiųjų teisių, reikalaujant sukurti tokias darbo sąlygas, kad būtų užtikrinta pakankama pagarba sveikatai, saugumui ir orumui. Kviečiama skatinti tokį ekonomikos valdymą ir vystymą, kuris remtųsi etninėmis vertybėmis. Tik taip bus galima įveikti dabartinę ekonomikos krizę ir užtikrinti integralią kiekvieno žmogaus pažangą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, kuo europiečiai taip pat turi rūpintis.

Afrika ir Šventoji Žemė – ES užsienio politikos prioritetai

COMECE direktyviniame pareiškime dėl būsimų Europos parlamento rinkimų teigiama: „Reikia skatinti teisingumą santykiuose tarp Europos Sąjungos ir besivystančių šalių per finansinę paramą ir inovacinę partnerystę“. Šią nuostatą galima susieti su Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcizijaus Bertonės mintimis, išsakytomis per vasario mėnesį Romoje vykusį jo susitikimą su prie Šventojo Sosto akredituotais ES šalių ambasadoriais. Tuomet kardinolas T. Bertonė ypač pabrėžė būtinumą siekti teisingumo Europos Sąjungos santykiuose su Afrikos kraštais, kad nebūtų vadovaujamasi siekiu tik eksploatuoti Juodojo kontinento gamtinius turtus ir gauti kuo didesnį pelną.

Atvirkščiai, reikia gerbti Afrikos tautų orumą ir jų teises, padėti šio žemyno kraštams sustabdyti tebevykstančius konfliktus, kovoti  su neteisingumu, rūpintis Afrikos destabilizacijos aukomis – pabėgėliais ir savo namų šilumą praradusiais žmonėmis. Taip pat reikia padėti išspręsti kai kurių Afrikos šalių didelio įsiskolinimo problemas; pagelbėti kuriant stiprų žemės ūkį, kuris užtikrintų žemyno gyventojams maistą; investuoti į labai svarbią sveikatos apsaugos sritį; kovoti su nelegalia ginklų prekyba, pinigų plovimu ir rekordine korupcija. Apie tai kalbėjo ir popiežius Benediktas XVI lankydamasis Afrikos šalyse.

Žvelgiant į būsimą Šventojo Tėvo kelionę į Izraelį ir Jordaniją, kuri turėtų įvykti gegužės pirmoje pusėje, reikėtų svarbia laikyti kardinolo T. Bertonės pastabą ES diplomatams, kad Vatikanui rūpi Europos Sąjungos laikysena Šventosios Žemės atžvilgiu. Būsimieji Europos parlamento nariai turi suprasti, kad tenykštė padėtis yra labai sudėtinga, ir nebus galima rasti ilgalaikio sprendimo, jei nebus atsižvelgta į kur kas platesnę Artimųjų Rytų panoramą. Po neseniai išgyventos dramos Gazos ruože prioritetu tapo humanitarinės paramos tiekimo užtikrinimas gyventojams ir skatinimas, kad suinteresuotos pusės nepasiduotų smurto logikai, bet siektų sprendimo per dialogą ir derybas.

Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisija laukia, kad Europos parlamento nariai skatintų taiką visame pasaulyje per gerai koordinuotą ir darnią Europos Sąjungos užsienio politiką. Tikimasi, kad ekonominiuose ir socialiniuose sprendimuose bus stengiamasi  saugoti gamtinę aplinką ir kūriniją, įveikiant pavojingą klimato kaitą bei „drąsinant nuosaikų gyvenimo būdą“, rašoma COMECE deklaracijoje. Taip pat yra būtinas krikščioniškojo  solidarumo demonstravimas „formuojant politiką, kuri padėtų silpniausiems ir vargingiausiems mūsų visuomenės nariams (ypač žmonėms su negalia, prieglobsčio ieškantiems, migrantams)“.

Vyskupai pastebi, kad Europos parlamentas per savo galias ir kompetencijas (kurios dar labiau padidės po Lisabonos sutarties galutinio ratifikavimo) galės veiksmingai prisidėti prie šių lūkesčių ir tikslų įgyvendinimo. Tuo pačiu ir „visi piliečiai, dalyvaudami Europos parlamento rinkimuose, turi galimybę paveikti Europos Sąjungos vystymąsi“, teigiama COMECE dokumente. Kviesdami kontinento krikščionis įsijungti į šį procesą, ganytojai pabrėžia, kad yra svarbu iš naujo atrasti „Europos sielą“, kad būtų veiksmingai įgyvendinami kiekvieno žmogaus poreikiai bendrojoje gėrio tarnystėje.

Naujoji sekuliarizacija – rimtas iššūkis

Kovo 3 dieną savo 19-ąsias steigimo metines paminėjusioje Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisijoje darbuojasi Europos Sąjungos šalių episkopatų deleguoti nariai. (Lietuvos vyskupų konferencijai COMECE atstovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila). Plenariniuose susitikimuose stebėtojų teisėmis dalyvauja ir Kroatijos bei Šveicarijos vyskupų atstovai. COMECE pirmininkas šiuo metu yra Roterdamo (Olandija) vyskupas salezietis Adrianas van Luynas. Komisija turi Briuselyje įsikūrusią nuolatinę būstinę, kurioje du kartus per metus renkamasi į posėdžius. Būstinėje nuolat veikia sekretoriato tarnyba, kuriai šiuo metu vadovauja COMECE generalinis sekretorius lenkas kunigas Piotras Mazurkievičius.

Interviu Italijos katalikų žinių agentūrai SIR kunigas P. Mazurkievičius apžvelgė COMECE veiklą, kurios tikslas analizuoti ir daryti įtaką politiniams procesams Europos Sąjungoje, vadovaujantis Bažnyčios socialinio magisteriumo nuostatomis. Jis priminė, kad pirmieji vieningosios Europos kūrėjai buvo žymūs katalikai politikai – prancūzas Robertas Šumanas, vokietis Konradas Adenaueris ir italas Alčidas de Gasperis, kurie po Antrojo pasaulinio karo siekė tikros taikos, demokratijos ir teisingumo įgyvendinimo žemyne. Europos vienybė, nors pagrindinis jos tikslas buvo ekonominė, politinė ir institucinė integracija, iš pradžių buvo kuriama ant tvirtų krikščioniškosios etikos pagrindų. Tai atspindėjo tikruosius troškimus žemyno tautų, iškentėjusių įvairiaspalvio bedieviško totalitarizmo sukeltą naikinimą. Deja, vėlesnė progresuojanti sekuliarizacija daug ką radikaliai pakeitė ir naujieji Europos Sąjungos sprendimai, ypač liečiantys jautriąsias žmogaus gyvenimo sritis, dažnai yra tiesiog priešingi krikščioniškajam mokymui. Dėl to galima kaltinti įvairias senąsias ir naująsias ideologines sroves ir joms atstovaujančias grupes, tačiau visi šie sunkumai iš esmės turi vieną svarbią priežastį – tikėjimo praradimą, sakė kunigas P. Mazurkievičius. Sekuliarizaciją lydi sunki antropologinė krizė, kurios pasekmės daro neigiamą poveikį gyvybės ir šeimos apsaugai, jaunimo auklėjimui ir pačiai bendrojo gėrio definicijai.

Tai rimtas iššūkis Bažnyčiai, kuri yra pašaukta etiškai įkvėpti Europos socialinį, politinį bei ekonominį gyvenimą. (Bažnyčia moko, kad vertybės yra svarbi Europos kultūrinio paveldo dalis ir kad religija yra tvirtai susieta su europinės civilizacijos tapatumu.) Kunigas P. Mazurkievičius pažymėjo, kad pokomunistinis Rytų Europos tautų įsijungimas į ES šias nuostatas gali tik sustiprinti, kadangi tame regione „krikščionybė visuomet buvo taikos, laisvės ir teisingumo sinonimas, o Bažnyčia – šių teisių garantas“.

© 2009 „XXI amžius“