Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Iš Paluobių tyruose nuaidėjęs balsas

Kun. Prano Račiūno, MIC, gimimo 90-osioms metinėms

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Kun. Pranas Račiūnas, MIC, klebonijoje, savo darbo kambaryje, su studentais 1995 metais Visvaldo Dragūno nuotrauka

Esu laimingas, jog gyvenimo kelyje sutikau šviesaus atminimo kunigą Praną Račiūną, su kuriuo teko bendrauti, o svarbiausia tai, kad jis man leido naudotis savo sukauptu turtingu archyvu.

Kunigas marijonas, politinis kalinys, visuomenininkas Pranas Račiūnas gimė 1919 m. kovo 28 dieną Marijampolėje. Besimokydamas Marijampolės marijonų gimnazijos septintoje klasėje 1936 metais įstojo į Marijonų vienuoliją. 1938 metais baigęs gimnaziją lankė Marijonų vienuolijos filosofijos kursus, o 1940 metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetą. 1943 m. gegužės 2 dieną buvo įšventintas kunigu. 1944 metais baigė teologijos fakulteto Kanonų skyrių apgindamas kanonų teisės licenciato laipsnį. Vikaru dirbo Pirmoje Varėnoje, 1945 metais paskirtas Panevėžio Švč. Mergelės Marijos viešos koplyčios rektoriumi ir Panevėžio II marijonų vienuolijos namo vyresniuoju, o kartu ir mokyklų kapelionu. 1947–1949 metais dirbo Kaune, prie Šv. Gertrūdos ir studentų bažnyčios. 1949 metų birželio 4 dieną sovietų valdžios suimtas, o 1950 metais Ypatingojo pasitarimo nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio. Kalėjo Vorkutoje, Taišete ir Mordovijoje. Kalėdamas Mordovijos lageriuose bendravo su čia įkalintais dvasininkais Petru Rauda, Jonu Balčiūnu, kartu su jais dirbo švietėjišką darbą. Ukrainos Galicijos unitų arkivyskupui metropolitui, vėliau tapusiam kardinolu, Juozapui Slipyjui padėjo rengti Ukrainos unitų istoriją. Kažkada mons. Jonas Balčiūnas (1927–2008) yra sakęs, kad kun. P. Račiūnas už spygliuotų vielų sugebėjo užmegzti ryšį ne tik su Maskva, bet ir su Vatikanu. Išėjęs į laisvę 1965 metais P. Račiūnas buvo paskirtas Gerdašių parapijos klebonu, o 1970 metais perkeltas į nedidukę Paluobių parapiją. Čia kartu su parapijiečiais surinko gausią Zanavykų krašto etnografinės medžiagos kolekciją, parengė dr. Jono Basanavičiaus pradėtos leisti „Aušros“ 41-ąjį numerį, bendradarbiavo „LKB kronikos“ leidime. 1980 metais atkeltas į Alytų, o 1990 metais paskirtas Kauno rajono Tabariškių parapijos klebonu, kartu rūpinosi ir LŽŪA (dabar LŽŪU) sielovada. Šios aukštosios mokyklos Ekonomikos fakultete dėstė krikščioniškąją etiką, dalyvavo akademijos kultūriniame gyvenime, bendravo su studentais. Paluobių parapijoje surinktą etnografinę medžiagą perdavė LŽŪU muziejui. Pats turėjo surinkęs gausią senų ir retų lietuviškų knygų biblioteką.