Medikams apie šv. Brunoną
Džiuljeta Kulvietienė
|
KMU kapelionas kun. Ričardas Banys
ir VDU KTF Bažnyčios istorijos
dėstytojas doc. Artūras Grickevičius
|
Kauno medicinos universiteto Profesorių klube vyko Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta paskaita-diskusija Šv. Brunonas ir Lietuva. Visus pasveikinęs KMU kapelionas kun. Ričardas Banys džiaugėsi, kad paskaita surengta būtent tą dieną, kai žemiškąją kelionę baigė šv. Brunonas, o aprašant šią netektį į istorinius šaltinius pirmą kartą pateko ir Lietuvos vardas.
Paskaitą skaitė ir diskusiją vedė VDU Katalikų teologijos fakulteto Bažnyčios istorijos dėstytojas doc. Artūras Grickevičius. Mokslininkas apžvelgė šv. Brunono gyvenimo įvykius, aptarė to meto geopolitinę padėtį. Docentas kalbėjo apie istorinių šaltinių patikimumą, argumentuotai paneigė populiarioje spaudoje pasirodžiusią publikaciją apie Kvedlinburgo metraščio atsiradimą, kurioje teigiama, kad jį parašiusios vienuolės benediktinės. Metraščio originalas neišliko iki mūsų dienų. Drezdeno valstybinėje bibliotekoje saugoma XVI a. pirmosios pusės kopija.
Doc. A. Grickevičius atkreipė dėmesį, kad istoriniai šaltiniai nurodo šv. Brunono mirties vietą Rusijos ir Lietuvos pasienį, bet nenurodo, kad pakrikštyti žmonės buvę lietuviai. Tai gera žinia lietuviams ne mūsų protėviai nužudė šv. Brunoną. Nuo VII amžiaus valdovai suprato krikščionybės skleidimą kaip savo politinės įtakos plėtimą ir ėmė tuo naudotis. Karingasis apaštalavimas XI amžiuje buvo paplitęs: daugelis valdovų krikštijo nukariautas tautas. Šv. Brunono atvejis taikaus apaštalavimo pavyzdys, nes 18 saviškių nėra jį lydėję kariai. Tai veikiausiai buvo vienuoliai.
Po paskaitos doc. A. Grickevičius atsakė į klausimus, o KMU sielovados koordinatorė Svetlana Adler-Mikulėnienė įteikė doc. A. Grickevičiui atminimo dovanėlę su KMU simbolika.
Autorės nuotrauka
© 2009 XXI amžius
|