Popiežius skelbia Kunigų metus
Mindaugas BUIKA
|
Gavėnios pradžioje popiežius Benediktas
XVI susitiko su Romos kunigais
|
|
Benedikto XVI apsilankymas Romos
didžiojoje kunigų seminarijoje
|
|
Arso bazilikoje saugomi
šv. Jono Vianėjaus palaikai
Kunigų metais bus perkelti
pagarbinimui į Romą
|
|
Šv. kun. Jonas Marija Vianėjus
bus paskelbtas pasaulio
kunigų dangiškuoju globėju
|
Rūpindamasis išskirtinės sielovadininkų tarnystės Bažnyčioje dvasiniu tobulėjimu, popiežius Benediktas XVI paskelbė Kunigų metus, kurių šventimas turėtų būti pradėtas birželio mėnesį. Apie tai Šventasis Tėvas kalbėjo kovo 16 dieną susitikęs su brazilo kardinolo Klaudijaus Umešo vadovaujamos Kunigų kongregacijos nariais, metinėje sesijoje Vatikane nagrinėjusiais temą Kunigo misijinis tapatumas Bažnyčioje.
Naujas gyvenimas ir tapatinimasis su Kristumi
Kunigų kongregacijos nariams Popiežius priminė, kad visa Bažnyčia yra misijinė ta prasme, jog kiekvienas jos narys, priėmęs Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentus, yra pašauktas bendrajai kunigystei, tai yra viešam tikėjimo išpažinimui. Tačiau kunigystės šventimus gavusiųjų užduotis yra išskirtinė, kadangi būtent jie yra pašaukti dalyvauti realioje Kristaus kunigystėje. Kaip tik juos liečia mokiniams suteikta apaštalavimo teisė: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai Kūrinijai (Mk 16, 15). Kunigai (ir vyskupai) tai atlieka įgyvendindami tris svarbias užduotis (tria munera) mokydami, ganydami ir vesdami į šventumą į Bažnyčios kaimenę priimtus žmones. Benediktas XVI aiškino, kad kunigo ypatingą misijinės veiklos bruožą nulemia ir jo sakramentinis tapatinimasis su Kristumi, tikrąja Bažnyčios galva, bei visiškas atsidavimas Jam. Tokiu būdu šventimų akimirką kunigai pereina į naują gyvenimo būdą, kaip tie savo Viešpačiu sekę apaštalai. Vyskupo rankų uždėjimu ir Bažnyčios konsekracine malda kandidatai tampa naujaisiais vyrais, jie tampa kunigais, kalbėjo Šventasis Tėvas. Tos apraiškos šviesoje atrodo aišku, kad tria munera pirmiausia yra (Viešpaties) dovana.
Jis taip pat priminė, kad Bažnyčios tradicija pagal teisėtus tikinčiųjų poreikius atskyrė kunigo sakramentinę veiklą nuo konkrečios jo egzistencinės situacijos (net jeigu sakramentus teikia asmeniškai nevertas būti kunigu, tie sakramentai vis tiek galioja). Tačiau šis atskyrimas jokiu būdu nesumenkina privalomos kiekvieno kunigo pareigos nuolat siekti dvasinio tobulumo. Kaip tik nuo šio tobulumo pirmiausia priklauso kunigo sielovadinės veiklos efektyvumas ir rezultatai.
Tikimasi iniciatyvų diecezijose ir vienuolijose
Popiežius Benediktas XVI Kunigų kongregacijos nariams nurodė, kad dėl minėtų paskatų (dėl sielovadininkų dvasinio tobulėjimo) jis ir nusprendė paskelbti Kunigų metus. Jie bus inauguruoti 2009 metų birželio 19 dieną, kai Bažnyčios liturgijoje celebruojama Švč. Jėzaus Širdies šventė. Dar prieš dešimt metų tuometinio popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtu potvarkiu tą dieną visoje Bažnyčioje meldžiamasi už kunigų šventumą. Kunigų metų minėjimas baigsis 2010-ųjų birželio 19 dieną, kai Romoje bus surengtas Pasaulinis kunigų suvažiavimas, kuriame dalyvaus ir pats popiežius Benediktas XVI.
Jis taip pat priminė, kad šiemet Bažnyčioje yra švenčiamas žinomo Prancūzijos dvasininko šventojo kunigo Jono Marijos Vianėjaus (1786-1859), žinomo tiesiog Arso klebono vardu, 150-osios mirties metinės. Šv. Jonas Vianėjus yra ganytojiškos tarnystės Bažnyčios kaimenei tikrasis pavyzdys, sakė Popiežius, kalbėdamas Kunigų kongregacijos nariams. Visą gyvenimą dirbęs klebonu kaimiškoje Arso parapijoje, jis išgarsėjo kaip nepaprastai jautrus sielų gydytojas, daug valandų praleidęs klausykloje ir padėjęs žmonėms susitaikyti su Aukščiausiuoju. Šventasis Sostas ta proga pranešė, kad būsimų Kunigų metų šventimo laikotarpiu Vatikane bus išleistas naujas Vadovas nuodėmklausiams ir dvasios tėvams, kuriame bus surinktos popiežiaus Benedikto XVI kalbos apie kunigo gyvenimo ir misijos esmę šiandienos pasaulyje.
Taip pat pranešta, kad inauguruojant Kunigų metus per būsimą Švč. Jėzaus Širdies šventę Bele ir Arso vyskupas Gig Banjaras iš Prancūzijos į Romą atgabens šv. Jono Vianėjaus relikvijas jų viešam pagarbinimui. Užbaigiant tų metų celebravimą 1925-aisiais kanonizuotas Arso klebonas bus popiežiaus Benedikto XVI iškilmingai paskelbtas visų pasaulio kunigų dangiškuoju globėju. Kalbėdamas Kunigų kongregacijos nariams Šventasis Tėvas paragino visų diecezijų ordinarus bei vienuolijų vyresniuosius rodyti savo dvasinį bei pastoracinį iniciatyvumą įvairiais renginiais išryškinant kunigystės nepakeičiamą vaidmenį ir misiją Bažnyčioje.
Nepakeičiama kunigo sakramentinė tarnystė
Popiežius Benediktas XVI atkreipė dėmesį į kai kurias aktualijas, kurios gali būti aptariamos būsimaisiais Kunigų metais. Jis nurodė ketveriopą kunigiškos misijos plotmę bažnytinę, bendruomenišką, hierarchinę ir doktrininę. Ypač svarbi yra bažnytinė dimensija, pabrėžianti, kad kunigas skelbia pasauliui ne save, bet patį Dievą. Dievas yra vienintelis turtas, kurį žmonės galiausiai nori rasti kunige, sakė Šventasis Tėvas. Su tuo yra susietas ir jo misijos bendruomeniškumo bruožas, nes būdamas artimoje vienybėje su Dievu kunigas yra pašauktas tapti dvasiniu ekspertu, kuris nuolankiai ir atsakingai vadovauja jo globai patikėtoms sieloms.
Hierarchinė ir doktrininė plotmė reikalauja tvirtos bažnytinės disciplinos bei nuolatinės kunigų formacijos. Šiuo atžvilgiu Šventasis Tėvas paragino vyskupus stiprinti tėviškai žmogiškus santykius su pavaldžiais kunigais ir rūpintis jų ugdymu, ypač magisteriumo srityje. Labai svarbu, kad kunigai, ypač jų jaunosios kartos, teisingai suprastų ir interpretuotų Vatikano II Susirinkimo dokumentų tekstus, kad būtų išvengta polinkio atrasti kokius nors netolygumus ar trūkumus Bažnyčios didžiojoje Tradicijoje. Ypatinga kunigo misija Bažnyčioje turi atsispindėti kunigo tikėjime, asmeninio gyvenimo vertybėse ir netgi aprangoje, pabrėžė popiežius Benediktas XVI.
Jis taip pat įspėjo dėl naujųjų struktūrų kūrimo pastoracijoje, kurios remtųsi prielaidomis, kad kunigų ateityje neva turi visai nebelikti (kai kurių šalių, pavyzdžiui, liberaliosios Olandijos netgi bažnytiniuose sluoksniuose svarstoma, kad kunigiška tarnystė ateityje turi išnykti ar likti minimalia (visa sielovada būtų perduota pasauliečiams). Šventasis Tėvas pabrėžė, kad tokia klaidinga nuostata reikštų pačios kunigo sakramentinės misijos nuvertinimą, jo tarnystės ištirpdymą, o ne dvasinių pašaukimų stokos sprendimą. Pats Kristaus buvimas (Bažnyčios) centre suponuoja teisingą vertinimą kunigiškos tarnystės, be kurios nebūtų nei Eucharistijos, nei misijos, netgi ir Bažnyčios, priminė popiežius Benediktas XVI. Jis meldė hierarchams Švč. Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos, globos ir užtarimo svarstant šiuos svarbius reikalus ir dangiškų dovanų gausos.
© 2009 XXI amžius
|