Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tiesos paieškos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Seime aiškinamasi, kas buvo drakoniškų mokesčių įstatymų ir kitų abejotinų teisės aktų, dalis kurių jau atšaukta, iniciatoriai. Valdančiojoje koalicijoje svarstomas finansų ministro Algirdo Šemetos likimas. Didelė dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime narių pasisako už tai, kad finansų ministras būtų nušalintas nuo pareigų. Realiai tai gali įvykti birželį ar liepą, jau po prezidento rinkimų. Svarstomos ir galimos kandidatūros į finansų ministro postą. Minima Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo, buvusio Panevėžio mero Vito Matuzo pavardė. Tiek valdančiosios koalicijos, tiek ir opozicijos kritikos nusipelno švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičiaus ir aplinkos ministro Gedimino Kazlausko veikla.

Kovo 28 dieną Vilniuje susivienijo TS-LKD partijos LKD bendrija ir TS-LKD Krikščioniškųjų demokratų frakcija. Šioje konferencijoje dalyvavęs prof. Vytautas Landsbergis priminė, kad reikia nuosekliai vykdyti rinkimų programą: „Dažniau ją paskaitykime, ir mažiau turėsime problemų“. Komentuodamas dabartinę Lietuvos padėtį, V. Landsbergis teigė, kad „visada yra tokių jėgų, kurios nesivadovauja Šventuoju Raštu, yra kontorų, kurios vadovaujasi kitokiais patarimais. Dėl to iškyla sunkumų“. Pranešėjų kalbose nuskambėjo nemažai kritikos žodžių Lietuvoje tarpstančiam kairuoliškam liberalizmui, kurio įtakoje krizės reiškiniai ypač aštrūs. Aiškėja, kad į TS-LKD lyderio postą pretenduoja penki kandidatai. Be dabartinio pirmininko Andriaus Kubiliaus, į pirmininko postą pretenduoja Seimo nariai Valentinas Stundys, Gintaras Songaila, europarlamentaro V. Landsbergio patarėjas Andrius Tučkus ir partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis. Konferencijoje dalyvavęs N. Puteikis išdalijo kreipimosi tekstus, kuriuose klausiama, ko trūksta partijai. Toliau vardijami galimi atsakymai: „1. Trūksta pagalbos. Per mažai atjautos, supratimo „mažajam žmogui“, kuris yra užguitas ir negali apsiginti nuo gyvenimo negandų, arogantiškų politikų, oligarchų, abejingų valdininkų. 2. Trūksta teisybės. Gaunančių nuo 10 iki 80 tūkstančių litų per mėnesį algas Lietuvoje yra per 4 tūkstančių. Jie privalo mokėti progresinius mokesčius. 3. Trūksta lygybės. Turinčių daugiau nei 1 milijono litų vertės nekilnojamojo turto yra daugiau nei 4 tūkstančiai. Jie privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. 4. Trūksta drąsos „Alitą“ sugrąžinti valstybei, „Leo Lt“ išardyti, „Vilniaus prekybos“ kadaise pasisavintus 76 milijonus litų grąžinti į valstybės biudžetą“. Tad dabartinėje situacijoje dauguma TS-LKD narių pasisako už esmines permainas. Reikalinga nuosaiki ir lanksti ekonominė politika, o valdant šalį reikia daugiau politinės valios, tvirtos rankos dorojantis su aferistų klanais, monopolijomis, su tais, kurie išvogė bankus, kurie daug metų užsiėmė valstybės biudžeto lėšų grobstymu.

Žiniasklaidos dėmesys vėl krypsta į Alytų. Per paskutinius penkerius metus Dzūkijos sostinė daugelį kartu buvo siejama su korupcijos skandalas ir skandalinga vietos valdžios veikla. Alytaus mero Česlovo Daugėlos veikla nepatenkinti daugelis miestiečių, vietos profsąjungų aktyvistai, regiono žiniasklaidos atstovai. Alytaus televizijos direktorius J. Balčiaus teigimu, Č. Daugėla net buvo įsakęs išjungti elektrą šiai vietinei televizijai, kai per televiziją buvo parodytos merui nepatikusios laidos. Tiek „Alitos“, tiek „Alytaus tekstilės“ problemos išlieka sunkiai išpainiojamu Gordijaus mazgu. Privatizuojant „Alitą“ buvo padaryta daug pažeidimų, valstybė patyrė 36 milijonų litų nuostolį. Neapsieita ir be kriminalo – 2004 metais nušautas „Alitos“ privatizavime aktyviai dalyvavęs verslininkas V. Jakutis. Kai kurie politikai ir ekonomistai ragina „Alitą“ nacionalizuoti. Nors kartais atsakingi pareigūnai dievagojasi, kad organizuotų nusikaltėlių struktūrų įtaka gerokai sumažėjusi, tačiau realūs pavyzdžiai rodo ką kita. Štai kad ir „Alytaus tekstilės“ pavyzdys. 2007 metais šią įmonę užvaldė Ž. Buzo ir Burbos (Raikino) grupuotė, o po kelių mėnesiu įmonė bankrutavo. Valstybei padarytas didžiulis nuostolis, bet „Alytaus tekstilės“ privatizavimo tyrimas stringa. 2007 metų kovo mėnesį įmonė buvo privatizuota už 300 tūkstančių litų – faktiškai už gero buto kainą.

Pareigūnų profsąjungos atkreipia valdžios dėmesį į vis prastėjančią policijos sistemos, ugniagesių ir kitų specialiųjų tarnybų finansinę padėtį. Kovo 27 dieną vyko pareigūnų piketas prieš Seimo, planuojami pareigūnų ir juos palaikančių visuomeninių judėjimų piketai įvairiuose Lietuvos miestuose. Kai kurie patyrę pareigūnai traukiasi iš tarnybos, išeina į pensiją. Šiuo metu Lietuvos policijos sistemoje trūksta 1,5 tūkstančio darbuotojų.

Ekonominės krizės akivaizdoje pradėjome vertinti šalies pasiekimus. Kaip mes įvertiname mūsų gerovės lygį? Ne prabangių automobilių skaičiumi mūsų gatvėse, ne prabangiomis arenomis ir ne akropoliais – gerovės lygį matuojame krašto gyventojų pajamomis ir tolesne mūsų pajamos perspektyva. Finansų ministerijos prognozė niūri, teigiama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 10 procentų. Realiai BVP kritimas gali būti ir dar didesnis, siekti 12–15 procentų. Jau dabar pastebimi kai kurie permainingi procesai: į verslą vis labiau veržiasi kriminalinės struktūros. Kriminaliniai baronai, kontroliuojantys cigarečių ir spirito kontrabandą, prekybą ginklais ir narkotikais bei kitas nusikalstamo verslo šakas, dabar atsidūrė kur kas geresnėje padėtyje nei verslininkai, nes jie valdo dideles grynųjų pinigų sumas. Verslininkai skolinasi pinigus iš kriminalinio pasaulio lyderių už 25–30 procentų metinių palūkanų. Po 1990–2002 metų brutalaus reketo eros kurį laiką dažniausiai tekdavo susidurti su subtilaus reketo reiškiniai. Dabar už skolas įmonės gali pereiti į kriminalinių struktūrų nuosavybę. Dalis kriminalinių baronų sėdi tarsi ant dviejų kėdžių – iš vienos pusės jie yra žinomi verslininkai, valdantys stambias įmones, viešbučius, kavines, turintys didelę įtaką naftos versle, iš kitos pusės jie dalyvauja šešėliniame versle ir iš to smarkiai pelnosi, didžiąją jų pajamų dalį sudaro būtent iš nelegalaus biznio gauti pinigai. Šešėlinio verslo renesansas pastebimas visoje Lietuvoje, nelegalaus darbo atvejų vis daugėja. Nelegalių darbuotojų aptikta net Vilniaus centre esančiose kavinėse, kai kuriose Kauno ir Šaulių įmonėse.

Tiesos paieškos dažnai nepatinka abejotinos reputacijos veikėjams. Atskleidžiama tiesa nepatenkinti ne tik oligarchai, bet ir kur kas smulkesnio masto abejotinos reputacijos verslininkai, į korupcinius voratinklius įsipainioję savivaldybių valdininkai. Šie oligarchų pameistriai bijo tiesos, kai kurie iš jų tiesiog užvaldyti didelių ambicijų ir nevengia net grasinti tiesą atskleidžiantiems politikams ir žurnalistams. Deja, tik tiesa padeda apsivalyti nuo visuomenės erozijos. V. Landsbergis yra taikliai pastebėjęs, kad tiesos maskavimas yra kenksmingas: „Vagis vadinkime vagimis, melagius –melagiais. Tik tiesa padeda sukurti stiprią valstybę, stabilią visuomenę“.

Dabartinėje situacijoje, kai iškyla egzistencinė krizė, atsigręžiame į vertybes. Reikia paklausti savęs, kuo tikime, į ką lygiuojamės? Netikinčių žmonių nėra, tik ar daug tikinčių Dievu? Nes fariziejiškumo apraiškos ir visuotinai paplitusi vartotojiškoji kultūra mūsų kraštui jau gerokai pakenkė. Lietuvoje praktikuojančių katalikų yra tik apie 10 procentų. Panaši padėtis ir kitose krizės skaudžiai paliestuose Europos Sąjungos kraštuose – Latvijoje, Bulgarijoje. Vakaruose ir kitose Rytų Europos valstybėse vartotojiškos kultūros apraiškų daug, tačiau ten tikinčiųjų procentas kur kas didesnis. Lenkijoje yra 35 procentai praktikuojančių katalikų (tarp jaunimo net apie 70 procentų), Airijoje – 33 procentai, Maltoje ir Graikijoje – po 30 procentų (Graikijoje dauguma tikinčiųjų yra stačiatikiai). Praktikuojančių tikinčiųjų skaičiaus mažėjimas dažnai liudija apie vertybių krizę, kuri savo ruožtu siejasi su ekonominiu ir kultūriniu nuosmukiu. Tai liudija kad ir Italijos pavyzdys – čia praktikuojančių katalikų skaičius vis mažėja, o per paskutinį dešimtmetį Italija nusirito į ekonominę ir kultūrinę duobę.

Arkivyskupas S. Tamkevičius, apžvelgdamas dabartinę Lietuvos padėtį, teigia, kad „didžiausios grėsmės katalikybei Lietuvoje yra mirties kultūra ir sekuliarizmas. Tačiau Bažnyčia gyvastingesnė nei mąsto jos oponentai. Mes pasitikime Dievu ir ramiai žvelgiame į ateitį. Žmones demoralizuoja teisingumo stoka visuomenėje. Tarp didžiausių blogybių, kenkiančių visuomenei, įvardyčiau pinigų kultą, perdėtą malonumų vaikymąsi ir alkoholizmą. Iššūkiai visuomet yra reikalingi, jie neleidžia aptingti. Pastebiu, kad išaugo tikinčiųjų, ypač jaunimo, religinis sąmoningumas. Atsirado gyvų parapijų, jose auga maldos grupės. Išmokome planingai dirbti, išmokome surasti rėmėjų reikalingiems darbams. Išmokome geriau bendrauti su kitais krikščionimis ir ne krikščionimis. Artėja prezidento rinkimai. Iš anksto kviečiu Lietuvos tikinčiuosius už būsimąjį prezidentą daug melstis. Tikiu maldos galia. Prezidentui bus reikalingas mūsų moralinis palaikymas ir Dievo palaima“.

© 2009 „XXI amžius“