|
Paukštininkai susirūpinę dėl lenkiškų kiaušinių antplūdžio
Netrukus pralėks dar viena savaitėlė ir su pakilia nuotaika sutiksime vieną gražiausių metų švenčių Velykas. Dar gerokai prieš šią šventę rūpestingos šeimininkės suka galvas, kur nusipirkti pigesnių kiaušinių. Iš oficialių statistikos šaltinių tenka išgirsti, jog per pastaruosius metus, šalies paukštynuose išaugus kiaušinių kainoms, jų parduodama mažiau tiek vidaus, tiek užsienio rinkoje, be to, gyventojai vis mažiau suvartoja lietuviškų kiaušinių. Pakalbinti didžiųjų šalies paukštynų vadovai tikina, jog žymaus kiaušinių pardavimo sumažėjimo bent per pastaruosius porą metų nebuvo. Jų teigimu, prekyba kiaušiniais labiau priklauso nuo sezono. Antra vertus, mūsų paukštininkai nuogąstauja dėl Lietuvos rinką užplūdusių lenkiškų kiaušinių. Kaimyninėje šalyje galiojantis lengvatinis PVM tarifas, taip pat beveik 40 proc. nuvertėjęs zlotas, kiti ekonomikos veiksniai gerokai sujaukia padėtį šioje rinkoje.
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Aktyvesnė prekyba prieš Velykas
Netoli Kaišiadorių daugiau nei ketvirtį amžiaus veikianti AB Girelės paukštynas per metus surenka apie 80 mln. kiaušinių. Daugiau nei 90 proc. produkcijos parduodama vidaus rinkoje, likusi dalis eksportuojama į Latviją, Estiją ir Vokietiją. Bendrovės vykdomasis direktorius Algis Kertenis santūriai pasidžiaugė, jog per pasaulį ir Lietuvą besiritanti ekonominės krizės banga kol kas rimčiau nepalietė Girelės paukštyno per pastaruosius porą metų kiaušinių gamybos bei pardavimų apimtys labai mažai tepakito, be to, ir produkcijos kainos beveik nesikeitė.
Panašias mintis išgirdome ir iš AB Vievio paukštynas komercijos direktoriaus Gedimino Baliūno. Vienas iš Baltijos šalių kiaušinių gamybos lyderių Vievio paukštynas per metus surenka apie 300 mln. kiaušinių, didžiausią dalį taip pat realizuoja Lietuvos rinkoje. Nors ekonomikos nuosmukis, pasak G. Baliūno, vieviškių irgi rimčiau nepalietė, tačiau pastaruoju metu ėmė strigti atsiskaitymai iš pirkėjų, ypač smulkesnių prekybos įmonių. Galime tik pasidžiaugti, jog per pastaruosius porą mėnesių kiaušinių pardavimas netgi suaktyvėjo. Ypač paklausūs tapo A klasės maistiniai L ir M kategorijos kiaušiniai, mažiausią paklausą turi smulkūs S kategorijos kiaušiniai, pasakojo G. Baliūnas.
Rūpesčiai dėl lenkiškų kiaušinių
Lietuvos paukštininkams pastaraisiais metais bene didžiausiu galvos skausmu tapo beveik prieš pusmetį masiškai pradėti įvežti lenkiški kiaušiniai. Tikslios apskaitos, kiek jų yra įvežama, jokia atsakinga valstybės institucija nėra pateikusi. Tačiau ir be tų duomenų galima susidaryti vaizdą...
Dėl lengvatinių mokesčių ir kitų aplinkybių šios didžiosios šalies kiaušinių gamintojai, pasinaudodami pernelyg liberalia prekybos sistema, sugeba lengvai į mūsų šalį įvežti didžiulius kiekius pigesnių kiaušinių, kurie nukonkuruoja lietuviškus ir sujaukia rinką, paukštininkų bėdomis dalijosi A. Kertenis. Iš tiesų dažnas pirkėjas, apsilankęs įvairiose prekyvietėse, netruks pastebėti, kad prekeiviai aktyviai siūlo pirkti gerokai pigesnius lenkiškus kiaušinius. Antai daugelyje mūsų šalies turgaviečių už vidutinio dydžio L ir M kategorijos 10 lenkiškų kiaušinių tenka sumokėti atitinkamai po 3,30 ir 3,20 litų, tuo tarpu tokios pat kategorijos lietuviški kiaušiniai kainuoja po 3,90 ir 3,70 litų. Didžiausius XL kategorijos 10 vienetų kiaušinių įsigysime už 3,80, o lietuviškus už 4,20 litų.
Kaina svarbiau nei kokybė
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkės Genutės Staliūnienės nuomone, Lietuvai tapus visaverte Europos Sąjungos (ES) nare, šalies žemės ūkio sektoriui iškilo nauji iššūkiai kaip atlaikyti išaugusią konkurenciją negailestingoje rinkoje. Užsienio šalių importinė produkcija, ypač iš Lenkijos, mūsų ūkininkus dar ir anksčiau vertė sunerimti. Tačiau bene labiausiai ši problema paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl gilėjančios ekonominės krizės, mūsų naujos valdžios lengvabūdiškai panaikintų lengvatinių mokesčių, išaugusių energetinių kainų ir kitų priežasčių lietuviams tapo sunkiau konkuruoti ne tik savo, bet ir užsienio rinkoje.
Suprantamas mūsų paukštininkystės įmonių nerimas dėl nelygiavertės konkurencijos su kaimynine valstybe. Beje, panašias bėdas išgyvena ir galvijų bei daržovių augintojai, jiems irgi sunku atsilaikyti prieš pigesnę lenkų produkciją. Lietuvos gyventojai, išgyvendami tą ekonominį sunkmetį, vis mažiau kreipia dėmesį į produktų kokybę, o žvalgosi tik pigesnių prekių. Nieko nuostabaus, kad pastaruoju metu mūsų tautiečiai, ypač gyvenantys pasienyje ties Lenkija, vis dažniau suka ne į prekybos centrus, o į šią šalį įsigyti pigesnės produkcijos. Nors mūsų produkcija yra ekologiškesnė, tačiau agitacija pirkti prekę lietuvišką menkai veikia, sakė G. Staliūnienė.
© 2009 XXI amžius
|