Atnaujintas 2009 m. balandžio 10 d.
Nr. 29
(1721)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Popiežius meldžiasi už žemės drebėjimo Italijoje aukas

Apgriuvusi Collemaggio
Marijos bazilika

Taip dabar atrodo Švč.
M. Marijos bažnyčia Paganikos mieste

Akviloje žemės drebėjimas nepaliko
nenukentėjusių bažnyčių

Pirmadienio rytą galingas žemės drebėjimas  sudrebino centrinės Italijos Abrucų regiono sostinę Akvilą ir daugelį regiono miestų ir miestelių. Negalutinais duomenimis, žuvo daugiau nei 260 žmonių, daugiau kaip 1000 gyventojų sužeista, apie 70 tūkstančių žmonių liko be pastogės. Galingas žemės drebėjimo smūgis sulygino su žeme kelis miestelius, nugriovė arba apgadino daug pastatų Akviloje ir kituose regiono miestuose. Stipriai nukentėjo Akvilos universitetas. Kai kurios nukentėjusios vietovės sunkiai pasiekiamos dėl užgriuvusių gatvių arba sugadintų kelių, todėl žuvusiųjų skaičius gali išaugti. Antradienį, praėjus maždaug 30 valandų po žemės drebėjimo, stebuklingai buvo išgelbėta 98 metų senutė – ji laukdama gelbėtojų laiką trumpino nerdama vąšeliu. Kita mergina išgelbėta po 42 valandų. Iš viso per pirmadienį ir antradienį iš po griuvėsių buvo ištraukta 150 gyvųjų. Tačiau viltys rasti daugiau išgyvenusių antradienio vakare jau blėso, o ekskavatoriai pradėjo griauti nesaugius pastatus.

Be visų kitų žemės drebėjimo sukeltų nuostolių Italijos Akvilos apskrities gyventojams ir jų turtui, krašto žemės ūkiui ir verslui, milžiniškos žalos patyrė regiono istorijos ir kultūros paminklai. Žemės drebėjimas nepaliko sveikos nei vienos Akvilos arkivyskupijos bazilikos, nukentėjo bemaž visi Abrucų sostinės viduramžių paminklai: nugriuvo Šv. Bernardino bazilikos varpinė, įgriuvo Šventųjų sielų bazilikos kupolas. Iš išorės patikrinus Akvilos katedrą, atrodo, kad ji nukentėjo mažiausiai, tačiau žemės drebėjimas visai nuniokojo katedros aikštę, nuklotą profyro plokštėmis. Žemės drebėjimas apgadino ir garsiąją Collemaggio Marijos baziliką, menančią joje vainikuoto ir palaidoto popiežiaus šv. Celestino V 1294 metais įvestą ir iki mūsų laikų išlikusį bene pirmųjų krikščioniškų šventųjų jubiliejinių metų minėjimą. Šv. Celestinas V išleido specialią atlaidų bulę, kurioje nustatė, jog tikintieji per parą nuo pirmųjų iki antrųjų šv. Jono Krikštytojo kankinystės šventės mišparų (rugpjūčio 29 d.) įžengę į Collemaggio Marijos baziliką pro Šventąsias duris, gali pelnyti visuotinius atlaidus. Į Collemaggio atlaidus kasmet atvyksta tūkstančiai žmonių.

Popiežius Benediktas XVI per savo Valstybės sekretorių pareiškė užuojautą Akvilos arkivyskupui Giuseppe Molinari ir išreiškė asmeninį artumą su visais nuo stichijos nekentėjusiais žmonėmis. Valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė užtikrino, kad popiežius Benediktas XVI prisimena maldoje visus, kurie žuvo per žemės drebėjimą, ypač vaikus, ir prašo Viešpatį paguosti žuvusiųjų artimuosius. Guosdamas ir drąsindamas visus, kurie išgyveno stichiją ir kurie dalyvauja gelbėjimo darbuose, Valstybės sekretorius užtikrino, kad Šventasis Tėvas visus juos laimina. Trečiadienio bendrosios audiencijos metu popiežius Benediktas XVI kreipėsi į italų piligrimus, susirinkusius Šv. Petro aikštėje, pareikšdamas savo dvasinį artumą Akvilos ir kitų vietovių bendruomenėms. Pasak popiežiaus Benedikto XVI, valdžios, savanorių, visų nelaimės vietoje dirbančių gelbėtojų įsipareigojimas rodo, koks yra svarbus solidarumas tokiuose skausminguose išbandymuose. „Brangieji, tikiuosi jus aplankyti, kai tik bus įmanoma. Žinokite, kad popiežius meldžiasi už visus, prašydamas Viešpaties gailestingumo mirusiems, o išgyvenusiems ir jų artimiesiems motiniškos Marijos paguodos, krikščioniškos vilties paramos“, – sakė Šventasis Tėvas.

Evakuotųjų padėtis nepavydėtina. Italijos gyventojai kviečiami atvykti padėti likviduoti žemės drebėjimo pasekmių. Nuo žemės drebėjimo nukentėjusioje zonoje dirba apie 7000 gelbėtojų  – gaisrininkai, medikai, ginkluotosios pajėgos, kareiviai – pastarieji stengiasi apsaugoti paliktus tuščius namus nuo galimų plėšimų. Anksti pirmadienio rytą į nelaimės zoną išvyko aštuonių asmenų Vatikano miesto valstybės gaisrininkų komanda. Gyventojų apsaugos tarnyba tikėjosi pagelbėti didžiajai daliai tų, kurie kreipėsi pagalbos. Išdalyta per 7 tūkstančius palapinių, stengiamasi aprūpinti žmones šviesa ir vandeniu. Abruzo teritorijoje pastatyta 20 palapinių miestelių nukentėjusiems žmonėms, 16 lauko virtuvių, tiekiamas karštas maistas. Dalis nukentėjusiųjų apnakvydinti Adrijos jūros pakrantėje esančiuose viešbučiuose, tačiau yra ir tokių, kurie nusprendė likti arčiau namų ir nakvoti automobiliuose. Baiminamasi, kad gali būti dar kitų smūgių, todėl nepatariama grįžti į namus.

Italijos premjeras Silvijus Berlusconis, atidėjęs savo vizitą į Maskvą, jau kelis kartus buvo nuskridęs į Akvilą susitikti su nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo žmonėmis. Spaudos konferencijoje premjeras pristatė programą, kaip vyriausybė tikisi likviduoti nelaimės padarinius. Vyriausybė žada suteikti socialinę pagalbą gyventojams, smulkiems verslininkams, taip pat patentininkams, kurių verslas nukentėjo. Premjeras užsiminė apie galimą projektą pastatyti naują miestą nuniokotos Akvilos ribose. Bus įvertinta kultūros paveldui padaryta žala ir tada sprendžiama, kaip jį atstatyti (Akvila – senas viduramžių miestelis, tad šioje srityje padaryti nuostoliai bus ypač dideli). Premjeras S. Berlusconis dėkoja viso pasaulio šalių lyderiams, per šias kelias dienas pasiūliusiems pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusio Abruzo gyventojams, tačiau pabrėžia, kad Italija šiuo metu pati yra pajėgi pasirūpinti nuo nelaimės nukentėjusiais: „Nutarėme padėkoti, tačiau paprašėme nesiųsti žmonių, nes esame tvirta tauta ir mūsų yra pakankamai“. S. Berlusconis pakvietė užsienio privačius ir valstybinius asmenis paremti finansiškai – finansuoti pastatų restauravimo darbus seisminių smūgių vietose. „Jei Jungtinės Amerikos Valstijos nori išreikšti savo užuojautą nelaimės akivaizdoje, gali padėti atstatyti bažnyčias ir kultūros paveldą“, – lankydamasis palapinių miestelyje sakė S. Berlusconi po pokalbio telefonu su JAV prezidentu.

Italijoje su nerimu laukiama naujų smūgių, nes Abruzo zonoje žemė vis dar juda. Žmonės bijo grįžti į namus, nakvoja lauke, mašinose. Net už 30 kilometrų nuo Akvilos esančios mašinų stovėjimo aikštelės perpildytos, nes visi stengiasi pasitraukti kiek įmanoma toliau nuo epicentro. Antradienį įvyko dar keli žemės drebėjimai –  19.47 užfiksuotas 5,3 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas; ne tokie stiprūs smūgiai užregistruoti ir trečiadienio rytą – 3,7 balų pagal Richterio skalę. Šį sykį epicentras buvo šiek tiek labiau nutolęs į pietryčius nuo Akvilos, kuri labiausiai nukentėjo pirmojo žemės drebėjimo metu. Nauji smūgiai sukėlė  nukentėjusiųjų nuo pirmojo žemės drebėjimo paniką.

Skandalą sukėlė ir pranešimas, kad vienas Italijos mokslininkas prieš kelias savaites buvo perspėjęs apie tai, jog Akvilos miestą ir aplinkinį regioną gali sukrėsti stiprus žemės drebėjimas, tačiau pareigūnai nurodė jam liautis kurstyti paniką. Vyriausybė tvirtino, kad seismologo G. Giulianio prognozės nėra moksliškai pagrįstos, ir liepė neskleisti informacijos per internetą bei važinėjant specialiu automobiliu. Dabar mokslininkas pareiškė, kad jo tiesa įrodyta ir reikalauja atsiprašyti.

AP nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija