Atnaujintas 2009 m. balandžio 10 d.
Nr. 29
(1721)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Velykos – daugiau nei Kalėdos

Jei palygintume Velykas su Kalėdomis, paaiškėtų, jog pastaroji šventė daugeliui yra labiau artima. Matyt, taip yra dėl to, kad kūno požiūriu milijardai rubuilių kūdikėlių (juk visi kadaise buvome tokie) yra ką tik gimusio Dievo Sūnaus – tikrojo Originalo (tam tikros) kopijos.  Tai – mums ne pažeminimas, bet išskirtinė privilegija.  

Kadangi esame sukurti pagal Dievo paveikslą, todėl joks žmogus jokiu būdu negali pasitenkinti vien išoriniu panašumu į Jį. Be abejo, malonu žvelgti (ypač gimdytojams) į savo krykštaujantį naujagimį ir sau galvoti: „O koks gražus ir panašus mūsų vaikelis į ėdžiose paguldytą Kristų!“ Tačiau jei sykį ištarėme „A“, tai yra savaip pripažinome, kad mūsų gyvenimo didžiausias tikslas – Jėzus, tada, apmąstę Jo įsikūnijimo slėpinį, irkimės tolyn – į gelmę ir būkime nuoseklūs iki pabaigos, – tarkime „Z“.


Tikėjimas – brangiausias dalykas

Panevėžio vyskupo velykinis laiškas

Panevėžio vyskupas Jonas KAUNECKAS
Broniaus Vertelkos nuotrauka

Brangūs broliai ir seserys,

aleliuja, šiandien skamba kiekvienas varpas: aleliuja! Kristus prisikėlė! Šiandien plaka kiekviena širdis: Kristus prisikėlė! Šiandien visi džiaugiamės ir sveikiname vieni kitus, nes pasaulis niekada nebebus toks, kaip buvo: iš šalto žemės kapo prisikėlė meilė: meilė, kiekvieną apšviečianti, sušildanti, nešanti viltį meilė, kiekvieną paskatinanti gerumui.


Būti tikinčiu – tai patirti atgimimą

Šiaulių vyskupo velykinis sveikinimas

Linksma Diena mums nušvito, visi troškom džiaugsmo šito:

Kėlės Kristus, mirtis krito! Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

Brangūs broliai ir seserys! Nerandu brangesnių ir kilnesnių minčių, kurios išreikštų mūsų visų didį Prisikėlimo iškilmės džiaugsmą, kaip šie Velykų giesmės žodžiai.

Įsiklausykime į juos. „Visi troškom džiaugsmo šito“.  Ar iš tiesų taip? O jei ne, tai pagalvokime, kodėl. Ar ne todėl, kad mes taip giliai pasinėrėme į kasdienybės rūpesčius, kad jau nebematome Amžinosios Saulės šviesos? Ar ne per tiršti išdidumo, savimeilės ir puikybės debesys užslinko ant mūsų sąžinių ir nebeleidžia artimo asmenyje pamatyti Kristaus? Ar ne per daug pasidarėme pikti, spręsdami įvairias problemas ir trokšdami parodyti savo teisumą, užmiršę artimo meilę ir gailestingumą?


Evangelijos žinia – didžiausias turtas

Vilkaviškio vyskupo velykinis sveikinimas

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
Vido Venslovaičio nuotrauka

Skleidžiantis pavasariui, Lietuvą pasiekė didžiausia metų krikščioniška šventė – Velykos, Kristaus Prisikėlimo skelbėja. Nesirinkdama ji vienodai dosniai apdovanoja skaidria vidine šviesa ir džiaugsmu visus geros valios žmones: jaunus ir vyresnius, mokytus ir mažiau išprususius, pasiturinčius ir gyvenančius nepritekliuose. Visiems Velykos neša tą pačią prisikėlimo ir amžinybės viltį. Sveikinu visus, sulaukusius šios džiaugsmingos šventės.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija