Pirmasis puslapis
Aktualijos
Credo
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Į Jėzaus karalystę veda Kryžiaus kelias

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI eina aukoti Verbų sekmadienio šv. Mišių Romos Šv. Petro aikštėje

Šventąjį Tėvą entuziastingai sveikina į Romą atvykę tūkstančiai jaunų žmonių iš Ispanijos, kurie bus sekančios Pasaulinės jaunimo dienos šeimininkai

Prasmingi Popiežiaus palinkėjimai jaunimui

Į pabaigą einantys Didžiosios savaitės liturginiai renginiai Romoje, kaip ir visame krikščioniškajame pasaulyje, prasidėjo Verbų sekmadienio celebravimu. Iškilmėse, kurioms Šv. Petro aikštėje vadovavo popiežius Benediktas XVI, dalyvavo 50 tūkstančių maldininkų minia, kurios didelę dalį sudarė jaunimas, kadangi tuo pat metu dieceziniame lygmenyje buvo minima 24-oji Pasaulinė jaunimo diena. Po šv. Mišių, tarpininkaujant Šventajam Tėvui, praėjusios pasaulinės jaunimo šventės šeimininkai iš  Sidnėjaus (Australija) perdavė Madrido jauniesiems katalikams Pasaulio jaunimo dienų kryžių ir Švč. Mergelės Marijos ikoną. Viso pasaulio jaunimas į savo sąskrydį Madride rinksis 2011 metais.

Kryžius lydi jaunimo piligrimystę per pasaulį jau ketvirtį amžiaus – nuo popiežiaus Jono Pauliaus II įvestos šios tradicijos pradžios – 1984 metų Verbų sekmadienį Šv. Petro aikštėje vykusio pirmojo pasaulio jaunimo susitikimo. Šis kryžius rengiantis pernai vasarą Sidnėjuje vykusiam didžiajam jaunų žmonių sąskrydžiui keliavo per Australijos ir kitų Okeanijos regiono šalių vyskupijas. Dabar Jaunimo dienų kryžius pradeda piligrimystę per Ispanijos diecezijas: jau šiandien Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio pamaldose jis iškilmingai nešamas Madrido gatvėmis.

Verbų sekmadienį Romoje vykusioje Kryžiaus perdavimo ceremonijoje australų ir ispanų jaunimo delegacijoms vadovavo vietinių bažnyčių hierarchai – Sidnėjaus arkivyskupas kardinolas Džordžas Pelas ir Madrido arkivyskupas kardinolas Antonijas Marija Roukas Varela. Ypač daug jaunųjų katalikų atvyko iš Ispanijos sostinės – net 7 tūkstančiai. Balandžio 6 dieną popiežius Benediktas XVI jiems netgi surengė atskirą audienciją, kurioje kalbėjo apie Kristaus kančios prasmę, kaip aukščiausią meilės išraišką.

Priimdamas kryžiaus kančią „Kristus įveikė nuodėmę ir mirtį visišku savęs atidavimu“. Dėl to ir „mes turime apglėbti ir adoruoti Viešpaties kryžių, padaryti jį savu, priimti jo naštą, kaip darė Simonas Kirenietis, kad galėtume dalyvauti visos žmonijos atpirkime“, aiškino Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad toks atsiliepimas į begalinę Kristaus meilę taptų prasmingiausiu pasirengimu Madride įvyksiančiai pasaulinei jaunimo dienai ir kartu neštų dvasinio atsinaujinimo vaisius. „Sekite Kristaus pėdomis! Jis yra jūsų tikslas, jūsų kelias ir jūsų laimėjimas“, – linkėjo jauniesiems žmonėms Šventasis Tėvas, priminęs būsimojo Madrido susitikimo evangelinę temą: „Būdami įsišakniję Jėzuje ir ant Jo statydamiesi, tvirtėsime tikėjimu“ (Plg Kol 2, 7).

Žmogiškas nerimas ir pasitikėjimas Dievu

Kryžiaus, kaip vienintelio prasmingo kelio į Jėzaus karalystę, temą popiežius Benediktas XVI tęsė ir Verbų sekmadienio šv. Mišių homilijoje. Jis pabrėžė, kad Kristus savo mirtimi ant kryžiaus dar kartą patvirtino tiesą apie žmogiškąją egzistenciją, apie kurią kalbėjo netrukus po džiugaus įžengimo į Jeruzalę: „kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui“ (Jn 12, 25). Iš tikrųjų tie žmonės, kurie visą gyvenimą skiria tik sau, gyvena tik dėl savęs, tam išnaudodami kiekvieną galimybę, netenka gyvenimo turiningumo: jie „tampa tuščiais ir nuobodžiais“, konstatavo Šventasis Tėvas. Tik atsisakymas tokio savanaudiškumo ir egoizmo, nesuinteresuotumas savuoju „aš“ ir veikimas kito naudai yra sakymas taip „didžiajam gyvenimui, būtent gyvenimui dėl Dievo, kuris jį padaro pilnesniu ir gilesniu“.

Šis fundamentalus principas iš esmės tapatinasi su Viešpaties įsteigtu meilės įsakymu, kadangi meilė yra „savęs atsisakymas, išsivadavimas iš savęs“ ir atsidavimas Dievui bei kitiems žmonėms, kurie yra Viešpaties pasiunčiami asmens tikrumo patikrinimui. „Toks meilės principas, kuris apibrėžia žmogaus žemiškojo gyvenimo kelionę, yra identiškas kryžiaus slėpiniui, kartu su mirties ir prisikėlimo slėpiniu, kurį mes sutinkame Kristuje“, – kalbėjo Popiežius. Jis pripažino, kad nors ši fundamentali gyvenimo vizija atrodo gražiai, tačiau realiame gyvenime ją praktikuoti nėra paprasta. Čia „vieno sprendimo nepakanka“, o reikia kasdienių pastangų įveikiant savąjį „aš“. Ir pats supratimas apie tokio gyvenimo teisingumą gali labai padėti, nes be aukos negali būti tikros sėkmės. Benediktas XVI, kuriam netrukus sukaks 82 metai, prisipažino, kad vertindamas savo asmeninį gyvenimą gali patvirtinti, jog svarbiausi jo momentai buvo susiję su savęs atsisakymu bei pasiaukojimu.

Popiežius homilijoje taip pat pastebėjo, kad paskutinės Jėzaus dienos, praleistos Jeruzalėje, rodo, kad aukos kelias yra kupinas vidinio nerimo. Jėzus, melsdamasis Alyvų sode prieš suėmimą, pripažino, kad jo „siela sukrėsta“, nes suvokė to blogio bedugnę, į kurią turėjo nužengti. „Viešpats kenčia mūsų baimę kartu su mumis, jis lydi mus paskutinėmis nerimo akimirkomis iki išėjimo į šviesą“, – aiškino Šventasis Tėvas. Sąlyginai Jėzus netgi užduoda klausimą, gal verta melsti: „Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos?“ (Jn 12, 27). Taip pat ir mes savo maldose neturime slėpti savo nerimo bei baimės šiame netikrumo ir neteisingumo kupiname pasaulyje, nes „ir malda visuomet žymi kovą kartu su Dievu“.

Bet galutinis Jėzaus prašymas buvo: „Tėve, pašlovink savo vardą!“ (Jn 12, 28), kas sinoptinėje Šv. Luko evangelijoje buvo perpasakota, kaip „tebūna ne mano, bet tavo valia! (Lk 22, 42). Taigi, svarbiausia yra Viešpaties garbė ir Jo valios išpildymas – būtent tai turi būti mūsų maldos ir mūsų gyvenimo tikslas. Tai yra supratimas, kad Dievo valia „yra tiesa ir yra meilė“, supratimas, kad geras gyvenimas bus tik toks, kuris atitinka Jo nustatytą tvarką. „Jėzaus gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas yra garantija, kad mes tikrai galime save patikėti Dievui, – sakė popiežius Benediktas XVI. – Tai yra būdas, kuriuo realizuojama Jo karalystė“.

© 2009 „XXI amžius“