Pirmasis puslapis
Aktualijos
Credo
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kryžiaus kelias primena ir krikščionių kentėjimus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI vadovauja Kryžiaus kelio procesijai Romos Koliziejuje

Arkivyskupas Tomas Menamparampilas, SDB, parengęs šiemetinio Kryžiaus kelio meditacijas

Atsakinga užduotis Indijos arkivyskupui

Tarptautinės žiniasklaidos tarnybos pranešė, kad popiežius Benediktas XVI jau antrus metus iš eilės kreipiasi į Azijos Bažnyčios ganytojus, prašydamas parengti meditacijas jo vadovaujamai Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio procesijai Romos Koliziejuje. Pernai apmąstymus keturiolikai Kryžiaus kelio stočių buvo parašęs Honkongo (Kinija)  kardinolas salezietis Džozefas Dzenas, o šiemet šios garbės nusipelnė Indijos katalikų hierarchas salezietis Guvahačio (Asamo valstija) arkivyskupas Tomas Menamparampilas.

Indijos žinių agentūra SAR-News ta proga praneša apie Vatikano atstovo perduotą pastabą, kad „pastaraisiais metais Popiežius, solidarizuodamasis su kenčiančiais krikščionimis, pakvietė persekiojamų vietinių Bažnyčių vadovus parengti Didžiojo penktadienio meditacijas ir maldas, kuriomis jis naudosis asmeniškai vadovaudamas apeigoms“.

Honkongo ganytojas nuo seno žinomas tvirta laikysena dėl Kinijos komunistinio režimo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų įskaitant ir tikinčiųjų persekiojimą. Arkivyskupas T. Menamparampilas, vadovaujantis Indijos šiaurės rytuose esančiai diecezijai, yra daug nuveikęs spręsdamas genetinius ir tarptautinius konfliktus. Jis griežtai kritikavo praėjusiais metais Orisos valstijoje vykusius fundamentalistų hinduistų išpuolius prieš krikščionis, atnešusius didžiules netektis – 130 žuvusiųjų, 50 tūkstančių pabėgėlių, šventovių naikinimus.

Arkivyskupas T. Menamparampilas savo publikacijose taip pat yra aptaręs sunkią milijonų Indijos vadinamųjų dalitų (atstumtųjų) padėtį, taip pat Afrikos žmonių kentėjimus dėl konfliktų Konge ir Sudane. Ganytojas yra ir kelių Vatikano dikasterijų narys, kelis kartus rinktas vadovauti Azijos vyskupų konferencijų federacijos svarbiausiai Evangelizacijos komisijai. 1988 metais vykusiame Azijai skirtame Vyskupų Sinode jis buvo atsakinguoju sekretoriumi. Pernykščiame Vyskupų Sinode, svarsčiusiame Šventojo Rašto vietą Bažnyčios misijoje, arkivyskupas T. Menamparampilas buvo tarp penkių pagrindinių pranešėjų.

Tada savo apžvalginėje kalboje „Dievo Žodis Azijoje“ jis išsamiai aptarė Bažnyčios padėtį didžiausiame planetos žemyne, pabrėždamas, jog krikščionių mažumos daugelyje regiono šalių gyvena didelės įtampos sąlygomis. Jie kenčia dėl religinės laisvės suvaržymų, naujųjų konvertitų persekiojimo, fundamentalistų išpuolių (kaip, pvz., Orisos valstijoje). Šių sunkumų akivaizdoje reikia vadovautis Jėzaus mokymu apie drąsą ir kantrybę, nes atleidimo ir susitaikymo dvasioje evangelizacija veikia ypač efektyviai. Azijos krikščionių bendruomenių „įsipareigojimas bendrajam gėriui ir suinteresuotumas tikrais žmogiškaisiais rūpesčiais (teisingumu, taika, šeima, aplinka, laisve, solidarumu, nuoširdumu, kilnumu, pagarba gyvybei, užuojauta vargšams, giliu atsakingumu) iškalbingiausiai kalba patys už save“, – teigė arkivyskupas T. Menamparampilas.

Kristaus drąsa ir vidinis teisumas

Bus labai įdomu susipažinti su pirmojo Indijos Bažnyčios hierarcho parengtomis meditacijomis antikiniame Romos Koliziejuje vyksiančioms Kryžiaus kelio liturginėms apeigoms. Naująją „Via Crucis“ formą su 14 stočių, pagal Šventojo Rašto (pagrindu imama šv. Morkaus evangelija) tekstus 1991 metais įvedė popiežius Jonas Paulius II. Didįjį penktadienį, balandžio 10-osios vakarą, į dabartinio apaštalo šv. Petro įpėdinio popiežiaus Benedikto XVI vadovaujamą procesiją rinksis dešimtys tūkstančių piligrimų iš Italijos sostinės ir viso pasaulio. Televizijos kanalais tiesiogiai transliuojamas apeigas paprastai stebi milijonai tikinčiųjų visų kontinentų šalyse, prisidėdami savo maldomis.

Duodamas interviu Azijos katalikų žinių agentūrai Asia News arkivyskupas T. Menamparampilas sakė, kad rengdamas Kryžiaus kelio meditacijas jis „įkvėpimo sėmėsi iš Kristaus bebaimiškumo, kai šis stovėjo prieš Pontijų Pilotą, kuris tuo metu buvo galingiausia jėga, kadangi (Palestinoje) atstovavo Romos imperatoriui“. Kristus teisiamas stovėjo be jokios baimės, kadangi buvo įsitikinę savo teisumu, dorumu ir pasitikėjo aukščiausios Tiesos palaikymu. Pasak Indijos arkivyskupo, toks Jėzaus, stovinčio prieš Pontijų Pilotą, įvaizdis yra svarbus paraginimas visiems krikščionims, o ypač kenčiantiems Indijoje ar kitose Azijos šalyse.

„Tuo metu „kultūriškai“ nebuvo galima įsivaizduoti, kad tokios kuklios padėties asmuo (koks buvo Kristus) galėtų be baimės stoti prieš Pilotą. Ir vis dėlto Jėzus stovėjo Pontijaus Piloto akivaizdoje pasitikintis ir ramus, spinduliuodamas vidinį teisumą. Kristus nebuvo agresyvus, niekam negrasino, bet ir neatrodė išsigandęs. Jis nevaidino aukos, bet ir buvo laisvas nuo nerimo“, – sakė arkivyskupas T. Menamparampilas. Jis pabrėžė, kad tokia Kristaus drąsa turi būti įkvėpimo šaltinis ir dabartiniams krikščionims, kurie turi būti „ateities ir vilties žmonės“. Evangelijos mokymu paremtas tikėjimas yra „pagrindinis vilties šaltinis visose sunkiose aplinkybėse“. Ganytojas nurodė, kad savo meditacijose Kryžiaus keliui jis norėjo paminėti įvairias pasaulio vietas „nuo Himalajų iki Alpių ir Amerikos. Tegul Kristaus žinia aidi visuose pasaulio pakraščiuose ir praturtina žmoniją“. Arkivyskupas T. Meramparampilas teigė, kad „kiekvienas giliai tikintis asmuo gali praturtinti visuomenę, skatindamas pažangą, statydamas supratimo, taikos ir darnos tiltus“.

Popiežius Benediktas XVI, kuris dar kaip kardinolas Jozefas Ratcingeris pats yra parengęs Kryžiaus kelio Romos Koliziejuje mąstymus paskutiniaisiais Jono Pauliaus II pontifikato metais, pabrėžia šios liturginės apeigos aktualumą. „Via Crucis“ nėra tik praeities dalykas, buvęs apibrėžtu laiku ir konkrečioje vietoje, bet įvykis, kuris „apima visą pasaulį per visus kontinentus ir amžius“, sakė Šventasis Tėvas per savo pirmąjį Kryžiaus kelio vadovavimą 2006 metais. Tai ne tik nuoroda į „liūdnus dalykus, kurie atsitinka pasaulyje“, ir ne tik „protesto šauksmas, kuris nieko negali pakeisti“, bet ir „gailestingumo kelias, kuris suvaržo blogį“. Be to, Didysis penktadienis „nėra paskutinis žodis – paskutinis žodis yra Velykos“, Kristaus Prisikėlimas, kuriuo užbaigiama kryžiaus drama.

© 2009 „XXI amžius“