Pirmasis puslapis
Aktualijos
Credo
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tikėjimas – brangiausias dalykas

Panevėžio vyskupo velykinis laiškas

Panevėžio vyskupas Jonas KAUNECKAS Broniaus Vertelkos nuotrauka

Brangūs broliai ir seserys,

aleliuja, šiandien skamba kiekvienas varpas: aleliuja! Kristus prisikėlė! Šiandien plaka kiekviena širdis: Kristus prisikėlė! Šiandien visi džiaugiamės ir sveikiname vieni kitus, nes pasaulis niekada nebebus toks, kaip buvo: iš šalto žemės kapo prisikėlė meilė: meilė, kiekvieną apšviečianti, sušildanti, nešanti viltį meilė, kiekvieną paskatinanti gerumui.

Ypač mums džiugiai skamba šių metų Velykų varpai: švenčiame pirmųjų Evangelijos žingsnių Lietuvoje tūkstantmetį. Kokius gi lietuvius pasaulis matė per tūkstantį metų? Pasaulį nuolat stebino lietuviai.

Kas nežino Adomo Bremeniečio (1073) žodžių: „Lietuviai – žmoniškiausi žmonės“? Pritaria Helmoldas (Šiaurės kronikininkas, 1150): „Daug pagyrimų galima išsakyti šiai tautai“. Henenbergas (1595): „Lietuviai – tvirta ir dievobaiminga tauta“. Teodoras Lepneris (1675): „Reikia tik stebėtis šios tautos tvirtumu“. Rekliś (Elisee Reclus): „Nė viena kita pasaulio tauta nėra tokia gaji ir prisitaikanti prie sunkumų“. Istorikas Moklė (Jean Mauclair) net dėkoja Lietuvai, kad išsiplėtusi iki Juodosios jūros apgynė Europą nuo mongolų-totorių sunaikinimo: „Sudrebi pagalvojęs, kas būtų atsitikę, jei galinga Lietuva būtų veikusi išvien su totoriais: šiandien Europos civilizacijos nebūtų“.

Ir lietuvių tikėjimas stebina: vos 100 metų po krikšto – jau išaugina šventąjį Kazimierą! Istorikas Jucevičius (Adam Jucewicz): „Tikėjimas lietuviams – brangiausias dalykas pasaulyje. Tuo jie prilygsta pirmųjų amžių krikščionims“. Mūsų tikėjimo tvirtumas įvairiuose persekiojimuose taip dažnai minimas: „Nė viena tauta nėra daugiau iškentėjusi už savo ištikimybę tikėjimui, – rašė amerikiečių kardinolas Kašingas (Richard Cushing). – Lietuvių tautos tikėjimas niekur pasaulyje nebuvo pralenktas“. Tai pastebėjo ir popiežiai. Štai Šventasis Tėvas Pijus XI: „Savo akimis esame matę lietuvių tikėjimą bei maldingumą, taip uoliai ir ilgai išlaikytą įvairiuose išbandymuose“. Jonas Paulius II: „Lietuvių tikėjimas buvo bandomas tarytum auksas ugnyje (plg. 1Pt 1,7)... Net sunkiausi bandymai neįstengė jų atskirti nuo Jėzaus Kristaus meilės... Jie iškentė pažeminimus, diskriminaciją, kankinimus, persekiojimus, net tremtį, kalėjimus ir mirtį“.

Sužinojęs apie tai, ką mums teko iškentėti, Rafaelis Nakla iš Sirijos, mokėdamas 32 kalbas, nutarė išmokti dar ir lietuviškai, kad parašytų mums laišką: „Garbinu ir šlovinu Tave, nedidele lietuvių tauta! Tiek iškentėjusi dėl Kristaus, Tu turi užauginti tūkstančius apaštalų, didvyrių ir šventųjų“.

Kur tie apaštalai dabar, jei Lietuvoje taip nyksta pasiaukojimas, įsigalėjo girtavimas, kitos blogybės? Sovietiniai laikai paliko mums skaudžias, labai skaudžias žaizdas, nusilpnino tikėjimą, daugelį atitraukė nuo Dievo. Pats Jėzus moko: „Jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje..., kas pasilieka manyje, tas duoda daug vaisių“ (Jn 15, 4.5).

Dieve mano, kaip reikia, kad visi lietuviai grįžtų į maldą, priimtų sakramentus, vėl paimtų į rankas Šventąjį Raštą, maldaknygę, religinę spaudą. Būkite, Brangieji, Jūs Ištikimieji, apaštalais, kvieskime vieni kitus, ištieskime vieni kitiems ranką su Dievo Žodžiu, melskimės kartu būreliuose vieni su kitais ir vieni už kitus. Niekada nenustokime melstis už Lietuvą. Ypač šie metai lemtingi mums: juk šiais metais rinksime prezidentą ir Europos parlamento narius – jiems patikėsime Lietuvos ateitį. Tad ypač turime nenustoti prašyti Dievo pagalbos, kad Lietuva prisikeltų iš visų sunkumų.

Meldžiuosi už Jus, laiminu Jūsų apaštališką dvasią, Jūsų maldas

Jūsų vyskupas Jonas KAUNECKAS

© 2009 „XXI amžius“