Atnaujintas 2009 m. balandžio 10 d.
Nr. 29
(1721)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Būti tikinčiu – tai patirti atgimimą

Šiaulių vyskupo velykinis sveikinimas

Linksma Diena mums nušvito, visi troškom džiaugsmo šito:

Kėlės Kristus, mirtis krito! Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

Brangūs broliai ir seserys! Nerandu brangesnių ir kilnesnių minčių, kurios išreikštų mūsų visų didį Prisikėlimo iškilmės džiaugsmą, kaip šie Velykų giesmės žodžiai.

Įsiklausykime į juos. „Visi troškom džiaugsmo šito“.  Ar iš tiesų taip? O jei ne, tai pagalvokime, kodėl. Ar ne todėl, kad mes taip giliai pasinėrėme į kasdienybės rūpesčius, kad jau nebematome Amžinosios Saulės šviesos? Ar ne per tiršti išdidumo, savimeilės ir puikybės debesys užslinko ant mūsų sąžinių ir nebeleidžia artimo asmenyje pamatyti Kristaus? Ar ne per daug pasidarėme pikti, spręsdami įvairias problemas ir trokšdami parodyti savo teisumą, užmiršę artimo meilę ir gailestingumą?

Prisiminkime amžinos atminties kardinolo Vincento Sladkevičiaus herbe įrašytus žodžius: „Viešpatie, padaryk mane gerumo ženklu“. Tokiu gerumo ženklu Lietuvai šiandien suspindo Gyčio Padegimo Šiaulių dramos teatre pastatyta Augusto Strindbergo dviejų dalių drama „Velykos“. Kaip sakė režisierius, spektaklis yra „ekologiškas“, be „sintetikos“.  Pridurčiau, jog ši drama iš tiesų spinduliuoja tyrumu ir minties gilumu. Aktoriai atvirai gvildena moralines vertybes ir primena, jog tikėjimas, viltis ir meilė niekur nepradingo. Moralės įstatymas tebėra svarbiausias kelias, vedantis pas Dievą.

Pavasaris žengia per Lietuvą, tačiau tarp žmonių jaučiamas atšalimas. Patys artimiausi žmonės nutolsta vieni nuo kitų, nebemoka susikalbėti, atsiverti, parodyti meilės vieni kitiems. Šios ir panašios problemos gvildenamos dramoje, kurią visiems patarčiau pamatyti, prisikelti ir tapti vienas kitam gerumo ir meilės ženklu.

Juk būti tikinčiu žmogumi – tai patirti atgimimą, būti išplėštam iš tamsybių valdžios ir pradėti naują gyvenimą su Prisikėlusiu Kristumi. Jėzus mums rodo tikrąjį meilės kelią, vedantį mus į dangaus Tėvo glėbį. Kasdieniai darbai svarbūs, tačiau tai ne pagrindiniai dalykai, pagal kuriuos būtų vertinamas žmogus. Kad ir kaip blaškytumės šiame pasaulyje, visi sugrįšime į Tėvo namus. Todėl drąsiai ir aiškiai kalbėkime vaikams apie Dievą ir visiems priminkime, jog Jėzus mus išveda iš skausmo ir baimės, iš nevilties ir abejonių. Mūsų širdyse turi nuolat aidėti Atpirkėjo, Išvaduotojo ir Prisikėlusiojo Jėzaus vardas. Juk Jis yra pasaulio šviesa. Jėzus sako apie save: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios  tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12).

Šie metai – Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metai. Tad džiugiai neškime vilties ir meilės Evangeliją į pavargusias žmonių širdis. Šiandien žmonės bijo netekti darbo, bijo susirgti, bijo kančios ir nežinios. Tačiau, brangieji, labiausiai turėtume bijoti netekti Jėzaus, netekti amžinybės, prarasti tikėjimą Prisikėlusiuoju Kristumi.

Šventajame Rašte rasime žodį „drąsos“, lydintį mus kiekvieną gyvenimo dieną. Eiti drąsiai su Prisikėlusiu Kristumi reiškia šalinti iš kelio visa, kas trukdo gyventi vienybėje su Dievu ir kas drumsčia mūsų sąžinę bei jausmus. Todėl drąsiai išjunkime televizorių, kai nederamos laidos braunasi į vaikų,  jaunimo ir šeimų širdis, trokšdamos užnuodyti tyrus jausmus. Neskaitykime ir neužsisakykime tokių leidinių, kurie mus atitolina nuo tyro, ištikimo ir padoraus gyvenimo. Drąsiai atstumkime alkoholio stiklelį, ne kartą sudaužantį mūsų laimingo gyvenimo laivelį.

Ištarkime griežtą „ne“ visoms pagundoms, galinčioms atskirti mus nuo Jėzaus, nes prisikėlęs Kristus ateina ne teisti ar įkalinti žmonių, bet išlaisvinti jų.

Brangūs broliai ir seserys! Būkime išmintingi ir ištikimi Kristui, o „jei kuriam trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems gausiai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo, tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, kurias varinėja ir blaško vėjas“ (Jok 1, 5–6).

Nuoširdžiausiai sveikinu visus šioje džiugioje Prisikėlimo iškilmėje. Prisikėlęs Kristus teprikelia mus visus naujam džiaugsmo, meilės ir tiesos gyvenimui.

Nuoširdžiai jus visus mylintis

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija