Pirmasis puslapis
Aktualijos
Credo
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Atleisti?

Eglė PEREDNYTĖ

Tarpusavio santykių konsultantė iš Prancūzijos Mary Maker Autorės nuotrauka

„Niekas mūsų taip nemoko, kaip santykiai su kitu žmogumi“, – teigė Mary Maker, tarpusavio santykių konsultantė iš Prancūzijos. Mary išsitraukusi spalvotą kaspiną pakviečia iš salės vyrą ir paduoda jam vieną kaspino galą, paskui moteriai paduoda kitą kaspino galą: „Jūs esate atsakingas tik už savąjį kaspino galą, tik už savąjį. Kiekviename santykyje su kitu esate atsakingas tik už save“.

Žmonės eina ir eina... Vėl įvairiausių spalvų kaspinais vaizduojami sudėtingi tarpusavio santykiai. Mary prašo uždavusį klausimą žmogų išsirinkti daiktus ir žmones, kurie simbolizuotų jo jausmus. Rezultatas – būrelis žmonių, susietų įvairiaspalviais kaspinais, rankose laikančių keisčiausius daiktus. Greitai viskas taps aišku.

Mary kviečia atleisti. Pasak jos, kad galėtume atleisti, reikia sugrąžinti smurtautojui smurtą, kurį esame patyrę – nebūtinai fizinį – esama subtilesnių smurto formų: apleidimas, nemeilė ir kt. Svarbiausia atlikti vidinį darbą – iš naujo išgyventi tuos jausmus, kuriuos sukėlė skriaudėjas, ir sudėti juos į daiktą, kuris geriausiai atspindi patirtą smurtą. Mary netgi patarė, pavyzdžiui, išdrožti iš medžio durklą, o po to jį grąžinti skriaudėjui. Jeigu vidinis darbas bus nuoširdžiai atliktas, santykis ims keistis.

O kaip žmogus, kuriam tą daiktą grąžinsiu? Ar tai jo neįskaudins, ar nepalaikys manęs kvailiu, kokia bus jo reakcija? Mary atsakė: „Dabar svarbiausias esate jūs, jūsų vidinis išgijimas – kito žmogaus reakcija nesvarbi“. Ir pridūrė, kad daiktą reikia grąžinti subtiliai, išreiškiant meilę tam žmogui. Galima prieš grąžinant durklą padovanoti gėlę ar kitą mielą daiktą, kad jis pasijustų mylimas. Svarbu atskirti patirtą smurtą nuo savęs – sudėdami jį į daiktą suvokiame: tai nesu aš. Taip pat svarbu suprasti, kad žmogus, kuris mus sužeidė, ir pats buvo sužeistas – jis iš kažko patyrė smurtą, kurį vėliau perdavė mums (pavyzdžiui, vyras patyrė smurtą iš tėvo ir perdavė jį savo dukrai).

Jei skriaudėjas miręs, simbolinį daiktą galima palikti ant jo kapo ar name, kuriame seniau gyvenote. Mary juokavo, kad gali būti, jog „visos kapinės bus pilnos durklų“. Svarbu suprasti, kad tai ne magiškas, bet atsakomybės suvokimo bei prisiėmimo aktas. Atleidimas įvyko, jei žmogus širdyje jaučia ramybę. Atleisti – tai neapykantą pakeisti į meilę. Tai naujo, laimingo gyvenimo pradžia. Viešpats nori, kad būtume suaugę, džiaugsmingi, atsakingi.

Nepakanka vien melstis – Dievas už mus nepadarys to darbo, kurį turime padaryti patys. Iš tikrųjų mylėti, išgyventi gerus santykius be atleidimo neįmanoma, nes skausmas užstoja meilę. Nuoširdžiai sugrąžinus blogį tam, iš kurio jis buvo gautas, galime atleisti. Jei tai neįvyksta, iš aukų tampame budeliais kitiems. Blogio grandinė tęsiasi...

Kaunas

© 2009 „XXI amžius“