|
Lietuvių ir ukrainiečių ryšiai
Alfredas Guščius
Kovo 1 dieną Vilniaus Švč. Trejybės (Rytų apeigų katalikų) bažnyčios parapijos salėje po šv. Mišių, kurias aukojo kun. Pavlo Jachimec, OSBM, tikintieji pasidžiaugė Vilniaus ukrai-niečių bendrijos pirmininkės Natalijos Šertvytienės gautu Ukrainos valstybiniu apdovanojimu (III laipsnio ordinu Už nuopelnus). Renginyje, kaip įprasta, dalyvavo ir lietuviai. Itin glaudų ryšį su ukrainiečiais tiek Lietuvoje, tiek ir Ukrainoje palaiko istorikė dr. Aldona Vasiliauskienė, kuri taip pat yra gavusi Ukrainos valstybinį apdovanojimą (2006 m. jai buvo įteiktas Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinas).
Dr. A. Vasiliauskienė priminė Nata-lijos Šertvytienės atliktus darbus ir pristatė Lietuvos Respublikos Seime veikiančią Ukrainos dailininko Nestoro Kizenko tapybos darbų parodą.
Kunigas Pavlo pranešė, kad Vilniaus bazilijonų vienuolijoje buvęs brolis Ilja Siruk (jis mokėsi ir Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau jos nebaigęs sugrįžo į Ukrainą) neseniai įšventintas į kunigus ir dirba Vladimiro Voluinėje. Beje, iš šio miesto yra kilęs Ivanas Kuncevičius šventasis Juozapatas. Jis 1596 metais atvyko į Vilnių, o 1604-aisiais įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną ir su Josifu Veljaminu Rutskiu pradėjo kurti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Tėvas P. Jachimec, OSBM, susirinkusiems perdavė jaunojo kunigo Iljos Siruk palaiminimą iš šv. Juozapato gimtojo miesto.
Ukrainiečiai diskutavo aktualiais dvasiniais bei buitiniais klausimais, domėjosi beatifikacijų bylomis Lie-tuvoje. Dr. A. Vasiliauskienė informavo apie visus aštuonis asmenis, kuriems užvestos beatifikacijos bylos. Itin įdomus Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės (16281648) likimas nors ji nėra oficialiai paskelbta šventąja, tačiau tikintieji jau daugiau kaip 300 metų Barborą taip vadina. Šiandien itin aktualus giliai tikinčios Barboros, norėjusios tapti vienuole, gyvenimo ir mirties pavyzdys jaunimui: ji žuvo būdama 20 metų, siekdama išsaugoti skaistybę, savigarbą ir orumą. Istorikė papasakojo apie Šiaulių vyskupo E. Bartulio 20062008 metais organizuotas mokslines ekspedicijas, renkant medžiagą liaudies pamaldumo tąsai patvirtinti bei ieškant 1963 metais dingusių Barboros Žagarietės palaikų. Ukrainiečiai buvo supažindinti su ekspedicijų metu užfiksuotomis įvairiomis pamaldumo į Barborą formomis kaip buvo melstasi, ko prašyta, pageidauta. Įsidėmėtinas moksleivių maldingumas į Barborą, ypač prieš egzaminus. Deja, labai gaila, kad po 1963 metais sovietų valdžios sudarytos komisijos atlikto Barboros Žagarietės palaikų tyrimo, jie nežinia kur pradingo. Sovietų ateistai buvo paskleidę dezinformaciją apie Barboros Žagarietės palaikus kaip mumiją. Pasak A. Vasiliauskienės, jeigu tai būtų buvusi tik Barboros mumija, sovietų valdžia ir ideologai būtų tik apsidžiaugę, galėdami viešai pasišaipyti iš tikinčiųjų. Barboros palaikų dingimas liudija, kad tai buvo negendantys, stebuklingi, jau seniai liaudyje šventąja laikomos Barboros Žagarietės-Umiastauskaitės palaikai.
Renginio pabaigoje N. Šertvytienė, dėkodama susirinkusiems, kalbėjo apie ateities veiklos planus, išskirdama jubiliejinius renginius didžiajam Ukrainos dainiui Tarasui Ševčenkai, glaudžiais ryšiais susijusiam su Lietuva.
Vilnius
© 2009 XXI amžius
|