|
Tautinės vertybės istorijoje ir dabartyje
Benjaminas ŽULYS
Kauno Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje kovo 14 dieną buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvą, jos dabartį ir ateitį, už tautines vertybes. Parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius homilijoje akcentavo dorą, meilę ir nuodėmes, o paskui pakvietė tikinčiuosius į bažnyčios konferencijų salę pokalbiui apie Lietuvos tautines vertybes tūkstantmečio istorijoje.
Konferencijoje Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė priminė šviesaus atminimo prieškario Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio pasakytą mintį, kad reikia puoselėti savo kalbą, kultūrą, tradicijas, saugoti savo žemių vientisumą. Apie 21,5 tūkst. mūsų tautiečių žuvo kovoje už laisvę, tarp kitų patriotų ir lietuvių partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, kurio 100-ąsias gimimo metines paminėjo Lietuva. Tūkstančiai mūsų patriotų buvo kankinami ir mirė sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose. Jų ir kitų patriotų pasiaukojimu bei pastangomis virš Vilniaus Gedimino pilies suplevėsavo Lietuvos tautinė trispalvė. Žmonės su viltimi žvelgė į ateinančią dieną, bet netrukus po nepriklausomybės atkūrimo sugrįžę į valdžią buvusieji ėmė atkakliai priešintis tautos valiai. Iš mokyklų imta stumti katalikišką mokymą, vadovėliuose, per pamokas beveik nebuvo minima lietuvių patriotų kova už laisvę, jų kančios Sibiro tremtyse. Tad nėra ko stebėtis, kad jaunimas nuodijasi kvaišalais, alkoholiu, tik retomis progomis arba visai nelanko bažnyčios. Jaunos motinos žudo savo kūdikius, sugyventiniai vienas kitą. Profesorė geru žodžiu paminėjo Lietuvai pagražinti draugiją, kuri ne vien sodina medelius, skatina šalinti netvarką buityje, gyvenamojoje vietoje, bet pirmiausia šalinti šiukšles iš savo sielų. Draugijos nariai važinėja po Lietuvą, kalba su jaunimu. Pati profesorė daug rašo apie Lietuvos kultūrą, mūsų praeities ir dabarties šviesuolius, aktyviai dalyvauja susitikimuose su visuomene. Prof. O. Voverienė su viltimi kalbėjo, kad tautiškumo ledai pajudėjo, bet darbo dar daug ir jį galima nuveikti tik suvienijus pastangas.
Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios Moterų sambūrio pirmininkė Alė Jurgaitienė priminė lietuvių filosofo Stasio Šalkauskio žodžius, kad tauta be kultūrinio apsiginklavimo yra didžiausiame pavojuje ir jei nesugeba kultūriškai apsiginkluoti, yra pasmerkta mirti. Pranešėja sakė, kad greta svarbių politinių, ekonominių ir socialinių rūpesčių dar svarbesnę vietą turėtų užimti doros, moralės puoselėjimas, ugdymas. Dabar pelno vaikymasis, godumas užvertė Lietuvą pornografija, menkaverčio turinio televizijos laidomis, prievartos bei sekso filmais. Iš naujų švietimo politikos nuostatų sunku suprasti, kokią vietą mūsų gyvenime užima tikėjimas, pagarba lietuviškoms tradicijoms, jų puoselėjimas bei tąsa. Yra šeimų, kurios kukliai gyvendamos moko vaikus doros, tikėjimo, dalytis duonos kąsniu su vargingesniais, negailėti kitam gero žodžio. Pavyzdžiu tokiose šeimose pirmiausia turi būti tėvai. Kalbėtoja atkreipė dėmesį į Tėvynės sąvoką. Tėvynė, kaip ir tėvas, motina, yra viena. Naujos neįgysi net ir svetur susikūręs materialinę gerovę
Apie meilę ir pagarbą Tėvynei kalbėjo istorikas, Tėvynės pažinimo draugijos valdybos vicepirmininkas Aurelijus Naruševičius. Jau kuris laikas darkomi gilią senovę menantys Lietuvos piliakalniai kai kurie užstatomi pastatais, žemė dirbama. Moksleiviai daug žino apie Paryžių, Niujorką, kitas šalis, bet beveik nežino savo kaimo, miesto, miestelio istorijos, žymių žmonių, paminklų ir pan. Jaunimas beveik nežino, kad gyvuoja Tėvynės pažinimo draugija. (Ar dėl to iš dalies nekalta ir pati draugija? B.Ž.) Mes padedame plačiau pažinti Lietuvos istoriją, žymius žmones, reikšmingus įvykius, sakė A. Naruševičius.
VU profesorės Virginijos Jurėnienės nuomone, mūsų moterys dar nepakankamai dalyvauja valstybės valdyme, visuomenės gyvenime. Antai tik mažiau nei trečdalis moterų yra Seimo narės, o savivaldybių tarybose tik 22 procentai. Bet ir iš jų aktyvių yra mažuma. Nors, pavyzdžiui, socialinėje sferoje dirba net 65 proc. moterų, didžiuma jų dirba gydymo, švietimo sistemose, bibliotekose.
Tris vaikus auginančios VDU docentės Dalios Snieškienės manymu, daugelyje šeimų vyrai diskriminuojami, nes visus keturis kampus ir net stogą laiko moterys. Vyrai nušalinti nuo namų priežiūros, ruošos, lyg tam būtų netinkami, o gal jiems patiems gėda tuo užsiimti. Vien oficialios santuokos, įstatymų, nuorodų tam nepakanka. Docentė minėjo ne vieną savybę, būtiną moteriai, šeimai, vyrui.
Beje, konferencijoje dalyvavo beveik vien moterys, vyrų buvo mažuma
Kaunas
© 2009 XXI amžius
|