Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Džiaugsme ir nelaimėje kartu

Bronius VERTELKA

Gervinės bendruomenės pirmininkė Jūratė Garliauskienė ir jos padėjėjos

Gervinės  jaunimas  neieško laimės užsienyje, nes įsitikino, kad  ją galima susikurti gimtajame kaime. Gausiai jaunimo grupei „Gerviukai“ netrūksta kūrybingų sumanymų. Bet buvo metas, kai Gervinės kaimas gyveno niūrias dienas. Iš tokios būsenos jį išvadavo susikūrusi bendruomenė. Pamažu čia buvo sugrąžintos dvasinės vertybės, pagarba kaimynui, atidumas. Mirus žmogui, prie jo karsto deda ne vainiką ar glėbį gėlių, bet velionio artimiesiems įteikia vokelį su pinigais. Gimus mažyliui, sveikina jo tėvus. Nepamiršta ir švenčiančių jubiliejus.  Mėgsta keliones ar ekskursijas po gimtąjį kraštą, domisi šalies istorija, įžymiomis vietomis. Pavyko užmegzti ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir viena Latvijos bendruomene.

„Susirinkę padainuojame ir pagiedame,  pasivaišinę  kava ar arbata pašokame. Taip vienas per  kitą susižinome naujienas, kartu tariamės, ką dar būtų galima  nuveikti. Čia randu tai, ko geidžia mano širdis“, – pasakojo bendruomenės aktyvistė Irena Giedraitienė.  

Savo veiklos pradžioje bendruomenė pagal panaudos sutartį išsinuomojo nebeveikiančios pradinės mokyklos klasę, už projekto lėšas susitvarkė ją ir dabar turi kur rinktis. Artėjanti Gervinės kaimo 445 metų sukaktis dar stipriau sutelkė bendruomenę, ji dar labiau išaugo ir ėmė nebetilpti viename kambaryje. Šalia  buvo apleista, neveikianti katilinė. Gerviniškiai ją susiremontavo patys, įgyvendindami jau kitą projektą. Dar įsigijo keturis treniruoklius, o tada užsukti čia pamėgo ir jauni, ir pagyvenę.

Gervinės bendruomenė susikūrė ir savo vėliavą, ir herbą. Kaimo žmonės stengiasi gyventi blaiviai, neturi net aludės. „Jeigu gaučiau atlyginimą kaip bendruomenės pirmininkė, tai kone visus kaimo rūpesčius turėčiau užsikrauti ant savo pečių, o dabar juos  išdalinu visiems po truputį“, – šypsosi Gervinės bendruomenės vadovė  Jūratė Garliauskienė.

Gervinės kaimas,
Raseinių rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“