Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Iškalbingas Gerojo Ganytojo pavyzdys

Benediktas XVI teikė kunigystės šventimus

Mindaugas BUIKA

Popiežius laimina naujuosius kunigus

Gegužės 3 dieną Šv. Petro bazilikoje šventindamas kunigus popiežius Benediktas XVI dar kartą įspėjo dėl Bažnyčiai gresiančios sekuliarizacijos, ypač pavojaus dvasininkams persiimti pasaulietiniu mentalitetu. Kaip atsvarą šiems nukrypimams jis nurodė kunigo maldos kelią, reikalingą ištikimai tarnystei Dievui ir žmonėms. Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė maldos už pašaukimus aktualumą, kartu primindamas, kad dvasiniai pašaukimai pirmiausia yra brandinami šventumu pasižyminčiose šeimose. (Beje, tą dieną buvo minima Pasaulinė maldų už pašaukimus diena.)

Prasideda Popiežiaus piligrimystė į Šventąją Žemę

Mindaugas BUIKA

Jordanijos vaikai pasiruošę sutikti Popiežių

Taikdariškų iniciatyvų svarba

Didžiulio tarptautinio dėmesio sulaukė gegužės 8–15 dienomis vyksiantis popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Šventąją Žemę, kurio metu jis aplankys Jordaniją, Izraelį ir Palestiniečių teritorijas. Piligrimystė į mūsų tikėjimo ištakų vietas bus jau dvyliktoji Šventojo Tėvo kelionė už Italijos ribų per penktus metus besitęsiantį pontifikatą. Benediktas XVI tampa trečiuoju naujųjų laikų Popiežiumi, besilankančiu Šventojoje Žemėje: 1964 metais ten buvo nuvykęs Paulius VI, o jubiliejiniais 2000-aisiais – Jonas Paulius II. Tačiau dėl labai komplikuotos situacijos regione dabartinė kelionė visais atžvilgiais – religiniu, politiniu, socialiniu ir žmogiškuoju – turi išskirtinę reikšmę.

Į Lietuvą atvyko naujasis nuncijus

Naujasis apaštališkasis nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje italas arkivyskupas Luigi Bonazzi

Antradienį į Lietuvą atvyko arkivyskupas Luigi Bonazzi, naujasis apaštališkasis nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Oro uoste svečią pasitiko Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, LVK generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas, kiti Lietuvos vyskupai, kunigai, taip pat ir kelių vienuolijų vadovai.

Naujasis vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas

Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kunigas majoras Saulius Kasmauskas

Nuo gegužės pradžios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės įsakymu ir Lietuvos kariuomenės ordinaro vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu naujuoju Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu paskirtas kunigas majoras Saulius Kasmauskas. Iki paskyrimo į naująsias pareigas kun. mjr. S. Kasmauskas beveik ketverius metus tarnavo Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Pajuostyje (Panevėžio r.) kapelionu.

„Visuomet renkuosi labiau žinomą, patikrintą kandidatą“

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Antanas Kulakauskas Autoriaus nuotrauka

Apie Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ypatumus su politikos mokslų katedros vedėju doc. dr. Antanu KULAKAUSKU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Politika domiuosi seniai. Kad ir kur būčiau, seku pagrindinius šalies ir užsienio įvykius. Bet šiais, 2009 metais, susiklostė tokia padėtis, kad, atvirai sakant, net nežinau, kokį kandidatą paremti šalies Prezidento rinkimuose. Tarp tų, kurie balotiruojasi, nėra nė vieno, kuris man būtų absoliučiai priimtinas. Tačiau balsuoti – vis tiek reikia. Kaip Jūs patartumėte elgtis tokiems rinkėjams, kurie dar neapsisprendė?  

Tverečiaus klebonas – visų galų meistras

Tverečiaus klebonas kun. Steponas Tunaitis per savo kunigystės metus remontavo Tverečiaus ir Vosiūnų bažnyčias, suderino vargonus

Gegužės 11-ąją Tverečiaus klebonui kun. Steponui Tunaičiui sukaks 70 metų, 21-ąją – 35 metai, kai čia klebonauja, o 23-ąją bus 39-eri, kai gavo kunigystės šventimus. „Jeigu gimčiau iš naujo, tiek klaidų, kiek esu padaręs, gal nebepadaryčiau, bet rinkčiausi tą patį darbą“, – sakė Ignalinos rajone dirbantis kunigas, be Tverečiaus, dar aptarnaujantis ir Vosiūnų parapiją, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuvykstantis aukoti šv. Mišių ir į Didžiasalio, Raščiūnų,  Rimaldiškės ir Dysnos koplyčias. Su kun. Steponu TUNAIČIU kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Ligonių diena Šiluvoje

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Balandžio 24 dieną, penktadienį, Šiluvoje pirmąkart surengta Ligonių diena. Nuo seno Šiluvos Švč. Mergelė Marija tituluojama Ligonių Sveikata, jai įprasta patikėti savo medžiaginius ir dvasinius rūpesčius, į Šiluvą atvykstantys maldininkai prašo jos užtarimo, kad Viešpats sugrąžintų dvasinę ir fizinę sveikatą. Šiluvos bazilikoje yra Ligonių Sveikatos koplytėlė, kur vyksta Švč. Sakramento adoracija ir yra galimybė adoruojant Eucharistinį Jėzų atiduoti jam savo negalias. Kauno arkivyskupijos kurija nusprendė sergantiems ir kenčiantiems rengti specialias Ligonių dienas Šiluvoje paskutiniais mėnesių penktadieniais.

Ąžuolai Vaižgantui

Dr. Aldona Kačerauskienė

Pasodintas pirmasis ąžuoliukas Vytauto BAGDONO nuotrauka

Rugsėjo pabaigoje minėsime literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto 140-ąsias gimimo metines.  Šią sukaktį Vaižganto gimtinėje gegužės 2 dieną paminėjo ir ąžuolus pasodino Lietuvai pagražinti draugija, kurios pirmasis centro valdybos pirmininkas buvo kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas.

Renginys prasidėjo Svėdasuose, gimtojoje Vaižganto parapijoje, kur Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje būsimasis lietuvių literatūros klasikas buvo pakrikštytas, aukojo pirmąsias šv. Mišias, čia palaidoti jo tėveliai. Svėdasų Kultūros namuose susirinko svėdasiškiai ir daug garbingų svečių: Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorius Alvydas Kirvėla, LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, rašytojas publicistas Vilius Bražėnas, aktorius Tomas Vaisieta, Kauno J. Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, miškininkas prof. Stasys Karazija, aktorė Kristina Kazakevičiūtė, žurnalo „Naujoji romuva“ vyr. redaktorius Andrius Konickis,  poetas Vladas Vaitkevičius ir kiti.

Mieli „XXI amžiaus“ ir „Kregždutės“ skaitytojai,

Susidariusi sunki finansinė padėtis verčia mus nutraukti laikraštėlio vaikams „Kregždutė“ leidybą. 18 metų mažuosius skaitytojus džiuginęs laikraštėlis nuo liepos mėnesio jau nebebus leidžiamas. Visiems skaitytojams, platintojams ir rėmėjams nuoširdžiai dėkojame už krikščionišką palaikymą ir solidarumą. Sunku atsisveikinti su „Kregždutės“ skaitytojais ir prenumeratoriais, kurių gausa paskutiniais metais tikrai negalėjome pasidžiaugti, tačiau žinome, kad ištisai kartai šis laikraštis buvo parankinė priemonė, teikusi palaimą pažvelgti į pasaulį per krikščioniškumo ir tautiškumo prizmę, matyti savo artimame draugą ir klystantį, oponentą ir bendramintį, silpną ir stiprų, laimingą ir kenčiantį, džiaugsmingą ir paguodos ar užuojautos laukiantį. „Kregždutė“ išugdė daug puikaus jaunimo, kurie mokydamiesi iš jos spinduliuojančio gėrio suformavo savo pasaulėžiūrą, krikščionišką poziciją ir dirba Bažnyčios institucijose, mokyklose, valstybinėse institucijose, net Vyriausybėje ir Seime, veikia politinėse partijose. Džiaugiamės šia, nors ir mažai kam pastebima, bet labai reikšminga „Kregždutės“ padaryta įtaka su Nepriklausomybe atėjusiai kartai.

Sentikių istorija saugoma Degučiuose 

Jonas PETRONIS

Degučių kapinių kryžius primins visus išėjusius amžinybėn sentikius

Sentikiai – religinė bendruomenė, kuri nepripažino XVII amžiuje Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarcho Nikono įvykdytos reformos.  XVIII  a.  antrasis ir trečiasis dešimtmetis buvo masinės rusų emigracijos pradžia. Emigravo sentikiai dėl religinio persekiojimo ir sentikių diskriminavimo Rusijoje. Sentikių emigraciją į Lietuvą skatino šio krašto dvarininkų ir Katalikų Bažnyčios pakantumas. Zarasų  krašte sentikių centras 1755 metais įsikūrė  Degučiuose, bendruomenė traukė tikinčiuosius iš kaimyninių miestelių ir kaimų. Degučių sentikiai gerai žinojo apie Lietuvos ir Rusijos sentikių bažnytinį gyvenimą. Palaikydami glaudžius ryšius su kitomis bendruomenėmis, jie padarė daug gerų darbų. 1819 metais naujam Degučių šventikui Avtonomui Myšniakovui atiteko „Bendro senųjų stačiatikių  krikščionių Lietuvoje ir Kurše ganytojo“ vardas. Šventiko didelis autoritetas leido jam žengti drąsų žingsnį: 1822 metais Degučiuose pirmą kartą buvo sudaryta santuokos apeigų tvarka, o po metų priimtos metrikų knygos (krikšto, santuokos, mirties).

Audimo mokyklėlė

Bronius VERTELKA

Austi mokosi muziejininkė Vida Dodienė

Susipažinti su senuoju audimo amatu, pasimokyti austi galima pernai rudenį Pasvalio krašto muziejuje įsteigtoje audimo mokyklėlėje. Iš savivaldybės gavus tam tinkamas patalpas, geriems žmonėms padovanojus dvejas stakles, muziejininkė Vida Dodienė trijuose kambarėliuose įrengė muziejų. Audimo paslapčių moko Emilija Janušonienė, garsiosios Pasvalio krašto audėjos Valerijos Vasiliauskienės mokinė. Emilijos mama irgi audė, jos austu vyšninės spalvos milo paltuku dukra maždaug prieš pusšimtį metų stojo mokytis agronomijos į  Joniškėlio žemės ūkio technikumą.

Gulbinų skrydis

Bronius VERTELKA

Gulbinų bendruomenės pirmininkas Vytautas Taura su aktyvistėmis

Gulbinų kaimas, esantis Biržų rajone, kažkada buvo valsčiaus centras, jame gyveno apie pusė tūkstančio žmonių. Dabar čia nepriskaičiuosi nė šimto gyventojų, čia  nėra mokyklos, bibliotekos, medicinos punkto, kultūros namų, tik du kartus per savaitę užsuka autobusas. Tačiau čia gyva geros kaimynystės, nuoširdumo, pagalbos vienas kitam  dvasia. „Kažkokia paslaptinga jėga traukia ten nuvykti. Kurį laiką Gulbinuose nepabuvus pasiilgsti šių žmonių“, – kalbėjo Pabiržės seniūnė Vita Bukauskienė.

Džiaugsme ir nelaimėje kartu

Bronius VERTELKA

Gervinės bendruomenės pirmininkė Jūratė Garliauskienė ir jos padėjėjos

Gervinės  jaunimas  neieško laimės užsienyje, nes įsitikino, kad  ją galima susikurti gimtajame kaime. Gausiai jaunimo grupei „Gerviukai“ netrūksta kūrybingų sumanymų. Bet buvo metas, kai Gervinės kaimas gyveno niūrias dienas. Iš tokios būsenos jį išvadavo susikūrusi bendruomenė. Pamažu čia buvo sugrąžintos dvasinės vertybės, pagarba kaimynui, atidumas. Mirus žmogui, prie jo karsto deda ne vainiką ar glėbį gėlių, bet velionio artimiesiems įteikia vokelį su pinigais. Gimus mažyliui, sveikina jo tėvus. Nepamiršta ir švenčiančių jubiliejus.  Mėgsta keliones ar ekskursijas po gimtąjį kraštą, domisi šalies istorija, įžymiomis vietomis. Pavyko užmegzti ryšius ne tik su Lietuvos, bet ir viena Latvijos bendruomene.