Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Iškalbingas Gerojo Ganytojo pavyzdys

Benediktas XVI teikė kunigystės šventimus

Mindaugas BUIKA

Popiežius laimina naujuosius kunigus

Naujuosius kunigus laimina apeigose dalyvavę kunigai

Romos vyskupijai įšventinta 19 naujų kunigų iš Italijos ir kitų šalių

Gegužės 3 dieną Šv. Petro bazilikoje šventindamas kunigus popiežius Benediktas XVI dar kartą įspėjo dėl Bažnyčiai gresiančios sekuliarizacijos, ypač pavojaus dvasininkams persiimti pasaulietiniu mentalitetu. Kaip atsvarą šiems nukrypimams jis nurodė kunigo maldos kelią, reikalingą ištikimai tarnystei Dievui ir žmonėms. Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė maldos už pašaukimus aktualumą, kartu primindamas, kad dvasiniai pašaukimai pirmiausia yra brandinami šventumu pasižyminčiose šeimose. (Beje, tą dieną buvo minima Pasaulinė maldų už pašaukimus diena.)

Kunigai turi ištikimai dalytis Kristaus likimu

Ketvirtąjį Velykų laikotarpio sekmadienį, kuris Bažnyčios liturgijoje celebruojamas ir kaip Gerojo Ganytojo sekmadienis, popiežius Benediktas XVI pagal nusistovėjusią tradiciją suteikė kunigystės šventimus grupei Romos vyskupijos diakonų.  Šv. Mišiose dvasinius sakramentus priėmė 19 naujų kunigų: dešimt jų yra kilę iš pačios Romos, trys iš kitų Italijos vietų ir po vieną iš Čekijos, Kroatijos, Haičio, Čilės, Pietų Korėjos ir Nigerijos. Taigi, Šventasis Tėvas faktiškai pašventino kunigus, kilusius iš keturių pasaulio kontinentų, tuo pabrėždamas išskirtinę Romos misiją visuotinėje Bažnyčioje.

Šv. Mišių homilijoje popiežius Benediktas XVI drąsino kunigus visiškai atsiduoti Dievo reikalui, likti vienybėje su Kristumi ir dalytis Jo likimu, kaip tai ištikimai darė pirmieji mokiniai. Tik su asmeniniu kryžiaus patyrimu galima stiprinti Bažnyčią ir keisti istorijos eigą, Viešpaties vardu skelbiant išganymą pasimetusiam ir kartais blogyje užsisklendusiam pasauliui. Sunkumai yra neišvengiami, nes pasaulis neskuba pažinti Dievo, greičiau pasirengęs Jį atmesti ar bent likti abejingas. Taigi, tiek apaštalai, tiek dabartiniai kunigai dalijasi ir Kristaus džiaugsmu dėl misijos didingumo, ir skausmu, „matant, kad Dievas yra nepripažįstamas ir Jo meilė nėra abipusiška“, sakė Šventasis Tėvas.

„Pasaulio“ pavojai ir iššūkiai Bažnyčiai

Šias savo mintis jis parėmė citata iš Jono pirmojo laiško, kuriame apaštalas džiaugiasi ta meile, kuria „apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!“ Bet čia pat su kartėliu konstatuoja: „Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir Jo nepažino“ (1 Jn 3, 1). Pasak Popiežiaus, šio gyvenimo sunkią tiesą išgyvena ir šiandienos kunigai, kadangi apaštalo šv. Jono įvardijamas „pasaulis“ ir dabar nesupranta krikščionybės, nesupranta Evangelijos skelbėjų. Svarbu pabrėžti ne tik Dievo pažinimo stoką, bet ir nenorą Jį pažinti. „Pasaulis nenori žinoti Dievą ir klausytis Jo skelbėjų, kadangi tai atvestų jį į krizę“, – aiškino Benediktas XVI. Ir ši „krizė“, tai yra išėjimas iš „ramaus“ nuodėmingo gyvenimo tėkmės, yra neišvengiama siekiant radikalaus atsivertimo ir dvasinio atsinaujinimo. Bet Šventasis Tėvas perspėjo ir dėl kito pavojaus, kad tas Evangelijoje minimas „pasaulis“, tai yra sekuliaristinis mąstymo būdas, gresia ir pačiai Bažnyčiai. Pasaulietinis mentalitetas ir jo nulemtas gyvenimo būdas „gali užteršti Bažnyčią ir faktiškai ją jau teršia“, – sakė Popiežius. Tokiu būdu kunigai, kurie gyvena ir dirba pasaulyje, rizikuoja patys tapti priklausomais nuo pasaulio ir, deja, kartais tokie jau yra. Kaip tik dėl to Jėzus meldėsi ne tik už pasaulį, bet pirmiausia už savo mokinimus, kad Tėvas saugotų juos nuo pikto, padarytų laisvais nuo „pasaulio“ ir tokiu būdu gebančiais jį atnaujinti.

Tas pats pasakytina ir apie Išganytojo kryžiaus auką: „Jėzus atidavė savo gyvybę už mus visus, bet pirmiausia jis paaukojo save už tuos, kurie yra Tėvo jam patikėti“, – aiškino Benediktas XVI. Tokiu būdu kunigai tampa „pašventinti tiesoje ir gali kalbėti bei veikti Jo vardu, Jam atstovauti ir tęsti išganomąjį tarpininkavimą: laužyti Gyvybės duoną ir teikti nuodėmių atleidimą“. Toks yra Gerojo Ganytojo sekimas pastoracinėje tarnystėje: tik dalyvaudami Kristaus maldoje ir aukoje kunigai gali efektyviai su Juo bendradarbiauti saugant tikinčiųjų kaimenę, „kuri priklauso tik vienam Viešpačiui“.

Kunigų ir pasauliečių maldos už pašaukimus

Pabrėždamas kunigų sakramentinę ir egzistencinę bendrystę su Kristumi („pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu“ (Jn 15)), Benediktas XVI ypač akcentavo maldos svarbą. Tarp kunigo maldos formų jis minėjo kasdienę šv. Mišių auką („didingiausias ir aukščiausias maldos aktas“), valandų liturgiją, Eucharistijos adoravimą, „lectio divina“, Šventąjį Rožinį ir meditaciją. „Kunigas, kuris daug ir gerai meldžiasi, vis labiau išsivaduoja iš savęs paties ir vis labiau susivienija su Kristumi, Geruoju Ganytoju, savo brolių ir seserų Tarnu“, – sakė Šventasis Tėvas homilijos pabaigoje. Naujiesiems kunigams melsdamas Šventosios Dvasios malonių vaisių, jis taip pat prašo apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus bei šventojo Jono Marijos Vianėjaus, kurį netrukus paskelbs kunigų globėju, užtarimo bei Švč. Mergelės Marijos, Gerojo Ganytojo Motinos globos.

Po šv. Mišių išėjęs į Šv. Petro aikštę kalbėti šventadienio vidurdienio „Regina Caeli“ maldos su tūkstančiais maldininkų, popiežius Benediktas XVI jiems priminė Pasaulinės maldų už pašaukimus dienos minėjimo prasmę. „Asmeniškai ir kaip bendruomenė mes turime daug melstis už pašaukimus, kad Dievo meilės didybė ir grožis patrauktų daugelį sekti Kristų kunigystės ir pašvęsto gyvenimo keliu“, – sakė Šventasis Tėvas. Ta pačia proga jis pažymėjo, kad reikia melstis ir už santuokinio gyvenimo šventumą, kadangi tokioje aplinkoje ugdomi vaikai geba jautriai ir laisvai žvelgti į dvasinės egzistencijos perspektyvą. Šias maldas Popiežius kvietė tikinčiuosius patikėti Bažnyčioje garbinamų šventųjų užtarimui, kurie „paliudijo vienybės tarp dieviškojo šaukimo ir žmogiško atsako brandų vaisingumą“.

Beje, Benedikto XVI maldos intencija visas gegužės mėnesis yra susietas su pašaukimų skatinimu. Savo apaštališkoje maldoje Šventasis Tėvas prašo, kad „pasauliečiai ir krikščionių bendruomenės galėtų tapti atsakingais kunigiškų ir vienuolinių pašaukimų skatintojais“.

Paskutinis, kovo mėnesį paskelbtas Katalikų Bažnyčios žinynas rodo, kad per paskutinius metus pašaukimų skaičius pasaulyje išaugo 0,4 proc. Tai gerokai atsilieka nuo bendro katalikų skaičiaus didėjimo (1,4 proc.). Be to, atskiruose kontinentuose padėtis nėra vienoda: Europoje jaučiama aiški pašaukimų „recesija“, o Afrikoje ir Azijoje juntamas aiškus jų augimas. Popiežiaus Benedikto XVI paskelbtais Kunigų metais (2009–2010), kurie bus inauguruoti birželio mėnesį, pašaukimų tema, matyt,  bus viena svarbiausių.

© 2009 „XXI amžius“