Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pozicija
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tverečiaus klebonas – visų galų meistras

Tverečiaus klebonas kun. Steponas Tunaitis per savo kunigystės metus remontavo Tverečiaus ir Vosiūnų bažnyčias, suderino vargonus

Gegužės 11-ąją Tverečiaus klebonui kun. Steponui Tunaičiui sukaks 70 metų, 21-ąją – 35 metai, kai čia klebonauja, o 23-ąją bus 39-eri, kai gavo kunigystės šventimus. „Jeigu gimčiau iš naujo, tiek klaidų, kiek esu padaręs, gal nebepadaryčiau, bet rinkčiausi tą patį darbą“, – sakė Ignalinos rajone dirbantis kunigas, be Tverečiaus, dar aptarnaujantis ir Vosiūnų parapiją, sekmadieniais ir švenčių dienomis nuvykstantis aukoti šv. Mišių ir į Didžiasalio, Raščiūnų,  Rimaldiškės ir Dysnos koplyčias. Su kun. Steponu TUNAIČIU kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Kaip atrodė Tverečiaus Švč. Trejybės šventovė jums atvykus į ją dirbti prieš 35-erius metus?

Tada nebuvo kunigų, norinčių važiuoti į Tverečių, nors ne vienam jų tą darbą siūlė. Pats buvau jaunas, kupinas ryžto ir entuziazmo. Atvykau  iš Rudnios parapijos (Varėnos r.). Pirmasis įspūdis išvydus bažnyčią buvo prastas. Pravėręs duris vos nenualpau nuo drėgmės kvapo. Paveldėjau, galima sakyti, griūvančią bažnyčią. Dabar turbūt nėra tokios vietos, kad nebūtų kas nors remontuota. Ir niekaip remontų negalime užbaigti. Vienur užtaisius, kitur ima griūti. O prieš 20 metų pirmą kartą bažnyčia buvo dekoruota.  

Iš panevėžiečio vargonų meistro Antano Šauklio girdėjau, kad jūs įrengėte vargonus Tverečiuje. Kaip jums pavyko?

Kai atvykau čia dirbti, bažnyčioje vargonų nebuvo: pirmuosius nusinešė Pirmasis pasaulinis karas, o antruosius, jau pusiau padarytus, pasiglemžė Antrojo pasaulinio karo audros. Šventovė, kurioje labai gera akustika, be vargonų buvo kaip kurčia. Savo vargonus rinkome iš gabaliukų, padedant geriems žmonėms, nors neturėjome nei meistrų, nei pinigų. Apvažiavau vargonų meistrus, iš jų daug pasimokiau. Surinkti vargonus  padėjo turintys patirties žmonės. Visas šis procesas užtruko apie šešiolika metų. Vargonus vertinę  specialistai, tarp kurių buvo ir vargonų muzikos atlikimo virtuozas Bernardas Vasiliauskas, liko patenkinti. Pernai vargonus remontavo A. Šauklys. Taigi Tverečiaus vargonai  skamba jau penkiolika metų.

Iš kur tokie jūsų gabumai, gal turite ir muzikinį išsilavinimą?

Rokiškyje prie  klebono kun. A. Talačkos patarnaudavau šv. Mišioms. Iš šio šviesuolio ir gavau gyvenimiškas pamokas. O iš Kauno Arkikatedros vargonininko P. Bendoriaus, kuris remontuodavo  vargonus, nusižiūrėjau, kaip tai daroma.

Penkiolika metų esate ir Vosiūnų bažnyčios administratorius.

Prieš 10 metų A. Šauklys su V. Varanausku remontavo Vosiūnų bažnyčios vargonus. Ten pastatėme varpinę, apie bažnyčią iškirtome medžius, suremontavome bažnyčios  stogą ir nudažėme šventovės išorę. Po kurio laiko vėl  pakartojome tuos pačius darbus. Prieš 15 metų  Mielagėnų klebonas kun. Marijonas Savickas rekonstravo didįjį Vosiūnų bažnyčios altorių ir padarė suolus.

Ką galite pasakyti apie savo parapijiečius?

Armijoje karininkas be kareivių būtų tuščia vieta – taip ir aš be parapijiečių. Esu dėkingas parapijiečių tėvams ir seneliams už tai, kad  jie be fundatoriaus sugebėjo pasistatyti bažnyčią ir išsaugoti lietuvybę.

Deja, jaunimo beveik nebeliko. Uždaryta mokykla Tverečiuje, o ir Didžiasalyje vaikų kasmet mažėja. Jaunimas sunkiai priima dvasinius dalykus. Bažnyčia jų netraukia. Priėmę Pirmąją Komuniją daugiau bažnyčioje nebesirodo. Kasmet  apie 40  Tverečiaus ir apie 10 Vosiūnų parapijos žmonių palaidojame.

Gyvenate toliau nuo didžiųjų miestų, Lietuvos pakrašty, gal turite savo receptą, kaip įveikti krizę?

Melstis ir sąžiningai dirbti – toks būtų mano receptas. Ir dar – mokytis iš savo klaidų.

Prieš 39 metus gavote kunigo šventimus. Jeigu būtų galima atsukti  laiko ratą atgal, kokį kelią pasirinktumėte?

Statybos ir remontai – tokia mano kasdienybė. Kartais save vadinu kunigu mėgėju. Dirbau kaip sugebėjau, gal klaidų per daug dariau. Jeigu gimčiau iš naujo, rinkčiausi tą patį darbą, tik gal tų pačių klaidų nebekartočiau.

Su vyskupu Juozu Tunaičiu jus sieja giminystės ryšiai. Ar tai padeda klebonaujant?

Abu esame pusbrolių vaikai, tačiau kiekvienas dirbame savo darbą. Kiek žinau, paskyrimus tvarko ne jis, bet kardinolas. Daugiau Tunaičių yra Rokiškio rajone, Šetekšnos kaime, kur ir mano tėvo gimtinė. Ten gyvena mano pusbrolis Antanas Tunaitis, kuris su žmona savo sodyboje įsteigė unikalų kaimo buities  muziejų.

Sėkmės darbuose ir dėkui už pokalbį.

Tverečius, Ignalinos rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“