Pirmasis puslapis
Atgarsiai
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vizito Šventojoje Žemėje politiniai aspektai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitinka su Izraelio vyriausybės vadovu Benjaminu Netanjahu Nazareto pranciškonų vienuolyne

Popiežiaus ir Izraelio premjero susitikimas

Popiežiaus Benedikto XVI praėjusio vizito Šventojoje Žemėje eigoje greta liturginių renginių ir svarbių tarpreliginio bei ekumeninio pobūdžio susitikimų dėmesys buvo atkreiptas ir į Šventojo Sosto diplomatinius santykius su Izraeliu. Kaip tik šias problemas Šventasis Tėvas aptarė gegužės 14 dieną Nazareto pranciškonų vienuolyne susitikęs su Izraelio naujuoju premjeru Benjaminu Netanjahu. (Dešiniosios Likud partijos pirmininko B. Netanjahu vadovaujama koalicinė vyriausybė buvo prisaikdinta ir darbą pradėjo balandžio pradžioje.)

Tai jau antrasis popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Izraelio vyriausybės vadovu: 2006 metais Vatikane audiencijoje jis priėmė tuometinį premjerą Ehudą Olmertą.

Nazareto susitikime daug kalbėta apie taikos procesą Artimuosiuose Rytuose. Kaip tik šio privataus susitikimo išvakarėse B. Netanjahu buvo nuvykęs į Amaną pasitarti su Jordanijos karaliumi Abdalachu II, su kuriuo savojo vizito pirmojoje dalyje (per apsilankymą Jordanijoje) susitiko ir popiežius Benediktas XII. Palestiniečių valstybingumo klausimas turėjo būti svarbus tų pokalbių objektas, kadangi Šventasis Tėvas lankydamasis palestiniečių teritorijoje esančiame Betliejuje patvirtino jų teisę į „tėvynės suverenumą<…> saugumą, gyvenant taikoje su kaimynais (tai yra Izraeliu) tarptautiniu požiūriu pripažintomis sienomis“. Izraelio dabartinė vyriausybė, nepaisant JAV ir visos tarptautinės bendruomenės spaudimo, gana prieštaringai žiūri į galimą palestiniečių valstybingumą ir todėl kol kas susilaiko nuo tolesnių derybų su Palestinos arabų politine vadovybe.

Izraelio premjeras savo ruožtu prašė Popiežiaus viešai pareikšti griežtą nepritarimą Irano prezidentui Machmudui Achmadinedžadui dėl jo išpuolių prieš Izraelį. Radikaliomis antisemitinėmis pažiūromis išgarsėjęs Irano vadovas yra pavadinęs Izraelį „rasistine valstybe“, kuri turi būti „ištrinta“ iš žemėlapio.  B. Netanjahu Benediktui XVI sakė, kad „negali būti, jog XXI amžiuje kažkokia šalis gali norėti sunaikinti žydų valstybę“. Šventasis Tėvas besąlygiškai pasmerkė visas antisemitizmo apraiškas, dėl kurių Antrajame pasauliniame kare buvo nužudyta šeši milijonai žydų.

„Manau, kad Jis yra pasirengęs dėmesingai  mus išklausyti“, –  apie Šventąjį Tėvą kalbėjo premjeras B. Netanjahu. Jis sakė, jog pasirengęs svarstyti popiežiaus Benedikto XVI išsakytą pageidavimą, kad Izraelio vyriausybė teigiamai spręstų vizų išdavimo kunigams ir vienuoliams iš kaimyninių arabų šalių, atvykstantiems tarnauti vietos katalikų sielovadoje, klausimą. Jeruzalės lotynų katalikų patriarchatas nusiskundė, jog pastaraisiais metais beveik 500 kunigų Izraelio valdžia neišdavė vizų įvažiavimui į šalį ir palestiniečių teritorijas, dėl to kilo sunkumų pastoraciniam darbui. Tuo tarpu tie užsieniečiai arabai dvasininkai ir vienuolijų nariai bei narės, kurie gyvena Izraelyje, baiminasi atsidurti „nelegalių migrantų“ padėtyje bei išvykti iš šalies, kadangi gali negauti vizos sugrįžti. Šis „vizų klausimas“ sukėlė nemažą krizę Šventojo Sosto ir Izraelio santykiuose ir premjeras B. Netanjahu pažadėjo popiežiui Benediktui XVI „jį pozityviai spręsti “.

 „Ekonominė sutartis“ liko iki šiol neparengta

Po privataus pokalbio Šventasis Tėvas ir ministras pirmininkas su savo padėjėjais svarstė Vatikano ir Izraelio dvišalės komisijos darbą dėl vadinamosios „ekonominės sutarties“. Dvišalė komisija pradėjo darbą dar 1999 metais, kai buvo rengiamasi tuometinio popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui į Šventąją Žemę. Jos tikslas sudaryti sutartį, kuri išspręstų katalikų Bažnyčios veikimo Izraelyje finansinius (mokesčių), nuosavybės ir teisinius klausimus, kaip tai numato 1993 metų Pagrindinis susitarimas, kuriuo buvo užmegzti Šventojo Sosto ir Izraelio diplomatiniai santykiai. Per pastarąjį dešimtmetį dvišalė komisija turėjo daugybę susitikimų, po kiekvieno kurių buvo skelbiama apie „prasmingą pažangą“, tačiau „ekonominė sutartis“ taip ir liko iki šiol neparengta.

Kai 2008 metų pabaigoje buvo pranešta apie planuojamą popiežiaus Benedikto XVI piligrimystę į Šventąją Žemę, dvišalės komisijos darbas buvo suintensyvintas ir netgi manyta, kad sutartis bus parengta iki vizito pradžios. Tačiau paskutiniame plenariniame komisijos posėdyje balandžio 30 dieną buvo pranešta, kad kitas susitikimas įvyks gruodžio mėnesį, taigi, tapo aišku, kad „ekonominės sutarties“ dar teks palaukti. Abi pusės vengia išsamesnių komentarų apie pokalbių turinį, tačiau bažnytiniai šaltiniai nurodo keturis pagrindinius svarstomus klausimus. Pirmiausia, Bažnyčia reikalauja garantijų savo nuosavybės, ypač šventųjų vietų, apsaugai, kad, pavyzdžiui, Izraelio valdžia nekonfiskuotų jas supančių žemės sklypų statyboms ar kelių tiesimui. (Izraelio vyriausybė tai Vatikanui yra pažadėjusi, bet tą reikia sutvarkyti teisiškai.)

Bažnyčia taip pat siekia konfiskuotos nuosavybės sugrąžinimo. Daugiausia čia yra kalbama apie katalikų šventovę Cezarėjoje, kuri buvo valdžios atimta ir sugriauta 6-ajame  dešimtmetyje. Bažnyčia pageidauja, kad Izraelio valstybė pripažintų šventąsias vietas saugančioms katalikų bendruomenėms tokias pačias finansines sąlygas (mokesčių nuolaidas), kurios galiojo iki 1918 metų, Šventąją Žemę valdant Osmanų (turkų) imperijai ir vėliau iki Izraelio valstybės sukūrimo 1948 metais tą regioną administruojant Didžiajai Britanijai. (Beje, mokesčių nuolaidos, svarbios Bažnyčios egzistencijai, galioja JAV, Europoje ir kitose civilizuotose valstybėse.) Pagaliau Bažnyčia reikalauja garantijų dalyvauti įprastiniame juridiniame procese per Izraelio teismų sistemą, kai kyla finansiniai ar nuosavybės ginčai. Tuo tarpu iki šiol panašios problemos yra sprendžiamos ne teismuose, bet derybose su Izraelio vyriausybe, kurios politinės nuostatos gali keistis.

Minėta „ekonomine sutartimi“ Vatikanas nesiekia kokių nors privilegijų Šventojoje Žemėje, bet tiesiog užtikrinti normalų Katalikų Bažnyčios gyvenimą Izraelyje ir palestiniečių teritorijose. Vis dėlto derybos gerokai užsitęsė, nors 1993 metų Pagrindiniame susitarime numatyta, kad finansinės ir teisinės problemos turi būti išspręstos per dvejus metus. Todėl kol aiškių derybų rezultatų dar nėra (ar bent apie juos nieko neskelbiama), galima suabejoti, kad dvišalės komisijos posėdžiuose vyrauja „draugiškumo, bendradarbiavimo ir geros valios atmosfera“. Čia verta priminti, kad derybos dėl katalikų bendruomenių padėties Šventojoje Žemėje daro įtaką Izraelio santykiams su Katalikų Bažnyčia bei krikščionybės ir judaizmo susitaikymo procesui.

© 2009 „XXI amžius“