Pirmasis puslapis
Atgarsiai
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kai ateina PREZIDENTĖ...

Išrinktoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Taigi iš anksto nulemtas sprendimas patvirtintas: Lietuvos prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. Išrinkta net didesniu rezultatu nei pirmaisiais pokomunistinio valdymo metais Prezidentu buvo išrinktas A. Brazauskas – už ją balsavo apie 69 proc. iš į rinkimus atėjusiųjų 51 proc. rinkėjų, t. y. maždaug 35 proc. rinkėjų (trečdalis visų turinčių balso teisę). D. Grybauskaitė labai ryškia persvara pirmavo prieš savo varžovus – jai pasitikėjimą išreiškė veik 947 tūkst. rinkėjų (palyginimui: 1997 m. už V. Adamkų antrame ture balsavo 968 tūkst., 2002 m. už R. Paksą antrame ture balsavo apie 778 tūkst., 2004 m. už V. Adamkų antrame ture balsavo beveik 724 tūkst. rinkėjų). D. Grybauskaitė iki šiol dirbo Lietuvos Vyriausybės skirta atstove Europos Komisijoje, prieš tai – kelių ministerijų ministre ir viceministre, sovietmečiu buvo TSKP aukštosios mokyklos politinės ekonomijos dėstytoja, apsigynė daktaro disertaciją Maskvos akademijoje prie TSKP CK. Išrinktoji prezidentė savo naujas pareigas pradės eiti tik liepos 12-ą, bet jau rinkimų naktį bandė daryti įtaką Vyriausybei, sakėsi jau turinti numačiusi keturis patarėjus, o ryte po rinkimų iškart išskrido į Briuselį.

Mažųjų ir didžiųjų klaidos

Algimantas ZOLUBAS

Net ir didelės mažųjų klaidos paprastai visuomenei didelės žalos nedaro. Mažieji už savo padarytas klaidas atsako patys – už jas patys moka arba iš jų mokosi.

O didžiųjų net ir mažos klaidos daro žalą visuomenei, todėl jiems ir atsakomybės našta turi būti didesnė, nes už jų padarytas klaidas moka ne patys, o visuomenė.

Prezidento Valdo Adamkaus antroji kadencija nužymėta klaidomis, deja, panašu, kad sąmoningomis. Pataikavimas valdžioje esančiai buvusiai komunistinei partinei nomenklatūrai, prosovietiškų teismų formavimo tąsa ir palaikymas, perdėtas meilikavimas ir pataikavimas Lenkijai lietuvių tautos orumo sąskaita, valstybinių apdovanojimų nuvertinimas apdovanojant kagėbistus ir įvairius pašlemėkus, visiškas abejingumas Lietuvos pilietybės išlaikymui užsienyje gyvenantiems lietuviams – tai jau net ne klaidos, o valstybei nusikalstama veika.

Tikrosios laisvės kaina

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Sekmadienį įvykę prezidento rinkimai neatnešė staigmenų. Dalia Grybauskaitė surinko 68,21 procentus dalyvavusių rinkėjų balsų ir pasiekė pergalę jau pirmajame rinkimų ture. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose dalyvavo apie 51,71 proc. rinkėjų, už D. Grybauskaitę pasisakė apie 35 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Kiti kandidatai gavo kur kas mažiau balsų: A. Butkevičius surinko 11,68 proc., V. Mazuronis – 6,08 proc., kiti pretendentai gavo kur kas mažesnį rinkėjų palaikymą. Dėl to, kad socialdemokratų partijos kandidatas A. Butkevičius užims antrąją vietą, abejonių nebuvo. Pats A. Butkevičius pareiškė, kad rezultatus lėmė rinkėjų nuvylimas politikais. Tai, kad K. Prunskienė surinko ne ką daugiau balsų (3,91 proc.) nei L. Graužinienė (3,61 proc.), nebuvo netikėta. K. Prunskienės populiarumas jau gerokai nukritęs. Apžvalgininko Vladimiro Laučiaus teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl D. Grybauskaitė laimėjo jau pirmajame ture – tai, kad daugelis rinkėjų nesiejo D. Grybauskaitės su kova tarp įvairių politinių grupių. D. Grybauskaitė pareiškė, kad planuoja „kalbėtis“ su kai kuriais ministrais – pirmiausia finansų, socialinės apsaugos ir darbo, energetikos ir sveikatos apsaugos ministrais.