|
Žiniasklaida ir pastoracija
Mindaugas BUIKA
Paskatos katalikų žurnalistų tarnystei
Artėjant Pasaulinei žiniasklaidos dienai, kuri Katalikų Bažnyčioje tradiciškai minima sekmadienį prieš Sekmines (šiemet gegužės 24-ąją), verta pasidomėti popiežiaus Benedikto XVI mokymu šiuo aktualiu klausimu. Siūlome susipažinti su Romos vyskupo pastabomis, išsakytomis neseniai paskelbtame jo laiške Italijos katalikų spaudos sąjungai (UCSJ), kuri šiemet mini savo įkūrimo 50-ąsias metines.
Dėkodamas žiniasklaidos darbuotojams už jų brangią tarnystę Bažnyčios ir šalies labui, Benediktas XVI primena, kad per pastarąją šimtmečio pusę pasaulyje daug kas pasikeitė mokslo ir technologijų, ekonomikos ir geopolitikos srityse, ir tai vienaip ar kitaip atsispindi spaudos puslapiuose. Tačiau bendrosios kultūros srityje pokyčiai kelia ypač didelį susirūpinimą, nors kartais ir mažiau pastebimi ar net bandomi ignoruoti. Sumenko pagarba asmens orumui, taip pat teisingumo, laisvės ir solidarumo vertybėms, kurios yra esminės visuomenės išlikimui, rašo Popiežius.
Jis pripažįsta, kad tokiame kontekste ir katalikų žurnalistų darbas, kuris tvirtai remiasi Evangelijos principų paveldu, šiandien tapo sunkesnis. Juk be atsakomybės ir tarnystės dvasios jiems dabar reikia dar didesnio profesionalumo tęsiant dialogą su sekuliarizuotu pasauliu. Šventasis Tėvas duoda nuoširdų patarimą katalikams žurnalistams: jie bus geriau girdimi, jeigu patys savo asmeniniu gyvenimu pateiks liudijimą tų vertybių, apie kurių gynimą kalba savo publikacijose. Tokio tylaus liudijimo, be išorinės puikybės, aiškiai išsakant savąjį tikėjimo išgyvenimą iš jų karštai laukia ir daugelis supasaulėjusių kolegų.
Popiežius Benediktas XVI taip pat pabrėžia, kad ši atsidavusi katalikų žiniasklaidos darbuotojų tarnystė yra tuo labiau aktuali, kadangi jos tikrajai laisvei kelia grėsmę politiniai ir ekonominiai interesai, kurie laikomi svarbesniais už bendrojo gėrio kriterijus. Dėl to Šventasis Tėvas ragina katalikus žurnalistus nesileisti į jokius kompromisus svarbiųjų vertybių srityje ir rodyti ryžtingumą nuosekliam darbų ir žodžių darnos patvirtinimui. Jis primena, kad žmogaus gyvenime sąžinės ramybė yra neįkainojama, ir tuo reikia vadovautis ir žiniasklaidos pasaulyje.
Baigdamas savo laišką Popiežius cituoja apaštalo šv. Petro palinkėjimą, kuris ypač tinka katalikų žurnalistams: būkite visada pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį (1 Pt 3, 15). Pabrėžęs, jog žiniasklaidos darbuotojams jis yra artimas savo maldose, Benediktas XVI suteikia jiems ir jų šeimoms apaštalinį palaiminimą.
Rengiamas dokumentas skaitmeninei kultūrai
Nors Popiežius gana dažnai bendrauja su žurnalistais ir kalba apie jų atsakingą darbą, tačiau išsamesnio Katalikų Bažnyčios dokumento dėl žiniasklaidos veiklos šiandienos sąlygomis vis dar pasigendama. Kaip tik tai buvo pripažinta kovo mėnesį Vatikane vykusiame Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos surengtoje konferencijoje Naujos perspektyvos bažnytinei žiniasklaidai, kurioje dalyvavo už katalikiškas informacijos priemones atsakingi vyskupai iš 82 šalių. Pirmasis dokumentas dekretas Inter Mirifica, skirtas Bažnyčios šiuolaikinės komunikacijos strategijai, buvo paskelbtas 1963 metais Vatikano II Susirinkime. Paskutiniąsias pastoracines nuorodas žiniasklaidos sričiai dokumentą Ae-tatis Novac Popiežiškoji socialinių komunikacijų taryba paskelbė 1992 metais. Nuo to laiko praėjo jau 17 metų ir tai gana daug, žinant spartų žiniasklaidos augimą ir vystymąsi, pažymėjo minėtoje vyskupų konferencijoje kalbėjęs Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Per tą laikotarpį socialinėje komunikacijoje įvyko mažų ir didelių revoliucijų, pavyzdžiui, interneto srityje, ir visa tai turi būti išnagrinėta bei pateikti vertinimai aukščiausiame bažnytiniame lygmenyje, ypač žinant žiniasklaidos svarbą evangelizacijai. Kardinolas T. Bertonė priminė spalio mėnesį vykusią Šventajam Raštui skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją, kurioje buvo išreikštas bendras pageidavimas, kad Dievo Žodžio balsas rezonuotų per radiją, internetą ir kitomis informacijos arterijomis, kad jo mokymas sklistų iš televizijos ir kino ekranų, atsispindėtų kultūros ir visuomenės įvykiuose.
Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos pirmininkas arkivyskupas Klaudijus Marija Čelis konferencijoje taip pat pripažino, kad nuo minėtų dokumentų paskelbimo nutekėjo daug vandens ir atsiradę naujosios technologijos iškėlė naujus klausimus, naujus interesus ir naujus iššūkius pastoracijai. Jis pabrėžė, kad žiniasklaidoje Bažnyčia neturi apsiriboti tik informacijos pateikimu, kas, žinoma, yra naudinga ir reikalinga, bet ir eiti į sąveikaujantį aktyvų dialogą su žiniasklaidos vartotojais. Manau, kad bažnyčia turi eiti į dialogą, kuris taptų vis turtingesnis ir aktyvesnis, į gyvenimo dialogą su žmonėmis, kurie galbūt yra tolimi, bet ieško atsakymo, svarbaus ir naudingo jų kelionei, sakė arkivyskupas K. Čelis.
Todėl naujojoje žiniasklaidos kultūroje, kurią galima būtų įvardyti ir kaip skaitmeninę kultūrą, sielovadinis dalyvavimas yra jautri problema. Popiežiškoji socialinės komunikacijos taryba ragina pasaulio vyskupus įsirengti savo interneto svetaines, užtikrinant jose bendravimo galimybę. Vatikanas taip pat aktyviai naudojasi šiais kanalais, stengiasi atsakyti į daugybę juos pasiekiančių klausimų, bet būtų žymiai lengviau tai padaryti vietiniame lygmenyje, atsižvelgiant į regiono sąlygas ir vyraujantį mentalitetą, pabrėžė arkivyskupas. Šis būdas yra gyvybiškai svarbus stengiantis pasiekti jaunąsias kartas, kurios jau išaugusios skaitmeninėje epochoje ir internetinis bendravimas joms yra kasdienybė.
Konferencijos metu vykusiose darbo grupėse buvo suformuluoti vyskupų siūlymai naujajam Bažnyčios dokumentui dėl žiniasklaidos, kurio pirmasis projektas bus pristatytas spalio mėnesį Vatikane įvyksiančioje metinėje Popiškosios socialinės komunikacijos tarybos sesijoje. Tai turės būti gyvas dokumentas, adaptuotas dabarčiai, bet taip pat metantis žvilgsnį ir į ateitį, sakė Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos sekretorius monsinjoras Polas Tigas, pabrėždamas vyskupų bendradarbiavimo svarbą naudojant naująsias žiniasklaidos technologijas.
(Primename, kad popiežiaus Benedikto XVI kreipimasis šiemetinės Pasaulinės žiniasklaidos dienos proga naujos technologijos nauji ryšiai skatinantis pagarbos, dialogo ir draugystės kultūrą bus apžvelgtas XXI amžiaus penktadienio numeryje.
© 2009 XXI amžius
|