Pirmasis puslapis
Atgarsiai
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pamiršę savąsias kultūros vertybes

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Sostinės centre, netoli Sporto rūmų, Vasario 16-osios išvakarėse išdygusi skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“ tebekaitina vilniečių ir sostinės svečių aistras... Laimos KREIVYTĖS nuotrauka

Gegužės mėnuo – įtemptas veiklos metas ne tik žemės ūkyje, bet ir kultūros baruose. Vos prieš savaitę šalyje nuvilnijus kultūros darbuotojų protestams, Europos minėjimo dieną dauguma jų susirinko į sostinės Lietuvos mokslų akademijos rūmus, kur vyko IV Lietuvos kultūros kongresas „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“.

Atidarydamas gausų kultūrininkų forumą poetas Justinas Marcinkevičius pirmiausia prisiminė, jog šis renginys vyksta tokiu pat sunkiu Lietuvai laiku kaip ir prieš 19 metų, kada kultūros ir meno žmonės buvo susirinkę į pirmąjį Kultūros kongresą. Tačiau anuomet, kai tik buvo atkurta Nepriklausomybė, daugelis sunkumų kilo ne tik dėl vidinių, bet ir išorinių problemų. Skirtingai nei šiandien, tada tautoje dar ruseno viltis, jog šalyje pavyks sukurti klestinčią ir harmoningą kultūrą. Deja, pasak garbaus poeto, per tą laiką vis labiau įsigalint vartotojiškai kultūrai, iš visuomenės akiračio ėmė nykti dar nespėję prasiskleisti pirmieji moralinės ir dvasinės kultūros daigai.

Pastaraisiais metais užgriuvus ekonominiam sunkmečiui, mūsų kultūrai, švietimui ir kalbai iškilo rimtas pavojus. Neapgalvotai padidinus mokesčius gerokai smuko knygų, kultūros žurnalų leidyba ir prekyba, o kūrybiniams darbuotojams vis sunkiau sudurti galą su galu. „Dabartinis premjeras Andrius Kubilius tikina esąs nustebintas kultūros, meno žmonių protestų, nes tikėjosi jų supratimo tokiu sunkiu laikotarpiu... Tačiau kaip galima sulaukti to supratimo, jeigu valstybėje galioja dvejopi standartai – vieniems tokiu nelengvu metu paliekami grašiai, o valstybės įstaigų klerkams ir toliau išmetami milijonai!?“ – retoriškai klausė poetas J. Marcinkevičius.

Pasigendama kultūros kriterijų

Kultūros ir meno kūrėjų slogias nuotaikas išreiškęs Lietuvos kultūros kongreso (LKK) tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus apgailestavo, jog mūsų valstybėje iki šiol nėra tvirtų kriterijų, kuriais remiantis būtų plėtojama kultūra, viskas palikta savieigai. Filosofas akcentavo, jog kultūra šiuo sunkmečiu pritrūko valstybės paramos ir dėmesio, ji palikta likimo valiai. Kūrybinės organizacijos jau ne kartą yra minėjusios, kad kultūros ir meno sektorius, drastiškai pakėlus mokesčius, nukentėjo bene daugiausiai...

Kongreso dalyvius stebino, jog Vyriausybė, daugiau nei dvigubai apmokestinusi autorinius atlyginimus, net nesvarsto galimybės juos peržiūrėti – kultūrininkai, menininkai turi vienodai tempti krizės naštą ir kartu lopyti valstybės biudžeto skylę... Negana to, anot poeto M. Martinaičio sarkastiškų žodžių, kultūra, pagal valdžios nuostatas, kaip koks pelningas uab’as ar milijoniniu kontraktu įvertintas krepšininkas, valstybei turi duoti pelną...

Politinės kultūros ir teisės problemas palietęs buvęs parlamentaras, teisininkas Kęstutis Čilinskas pabrėžė, jog valstybės, kuriose ignoruojamos kultūros, moralės vertybės, paprasčiausiai degraduoja, teisines normas keičia pralobusių politikos oligarchų bei jiems tarnaujančių įtakingų nusikalstamo pasaulio klanų savivalė ir diktatas.

IV Lietuvos kultūros kongrese aktualiomis mintimis dalijosi žinomi kultūros, meno, politikos atstovai – prof. Saulius Sondeckis, žurnalistas Rytis Juozapavičius, pianistas Kasparas Uinskas, verslininkas Robertas Dargis ir kt. Renginio dalyvius sveikino ir   kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, keletas Seimo narių.

Kultūrininkų forume dalyvavęs garsus skulptorius, prof. Gediminas Karalius, dar gerokai prieš šį renginį pakalbintas apie sudėtingą kultūros padėtį, prasitarė, jog dvasinės tuštumos kontūrai šalies kultūros gyvenime pradėjo ryškėti praėjus vos keleriems metams po Nepriklausomybės atkūrimo. Pirmasis atkurtos Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas mano, kad dabartinę mūsų meno, kultūros žmonių kartą kausto baimė būti apšauktiems provincialais ir atsilikėliais. Bet jeigu tik pradedama šokti pagal užsienietišką, ypač pigų, bulvarinį Vakarų „postmodernistinį“ meną, tai jau aukštas lygis... Pakanka tik prisiminti, kaip Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo išvakarėse sostinės širdyje kone pernakt išdygo net keletas abejotinos meninės vertės skulptūrų, mokesčių mokėtojams kainavusių vos ne ketvirtadalį milijono litų. Neries pakrantėje, netoli Sporto rūmų pastatytą skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus „šedevrą“ „Krantinės arka“ kai kas drįsta vadinti itin vertingu meno kūriniu...

„Labai gaila, kad mūsų dabartiniai menininkai galbūt pernelyg lengvabūdiškai pamiršta senąsias lietuvių tautos etnines tradicijas, senąjį kultūros, kalbos lobyną ir nerdamiesi iš kailio beatodairiškai mums perša kitų šalių svetimą kultūrą ir meną“, – teigė prof. G. Karalius.

© 2009 „XXI amžius“