Pirmasis puslapis
Atgarsiai
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kai ateina PREZIDENTĖ...

Išrinktoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Taigi iš anksto nulemtas sprendimas patvirtintas: Lietuvos prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. Išrinkta net didesniu rezultatu nei pirmaisiais pokomunistinio valdymo metais Prezidentu buvo išrinktas A. Brazauskas – už ją balsavo apie 69 proc. iš į rinkimus atėjusiųjų 51 proc. rinkėjų, t. y. maždaug 35 proc. rinkėjų (trečdalis visų turinčių balso teisę). D. Grybauskaitė labai ryškia persvara pirmavo prieš savo varžovus – jai pasitikėjimą išreiškė veik 947 tūkst. rinkėjų (palyginimui: 1997 m. už V. Adamkų antrame ture balsavo 968 tūkst., 2002 m. už R. Paksą antrame ture balsavo apie 778 tūkst., 2004 m. už V. Adamkų antrame ture balsavo beveik 724 tūkst. rinkėjų). D. Grybauskaitė iki šiol dirbo Lietuvos Vyriausybės skirta atstove Europos Komisijoje, prieš tai – kelių ministerijų ministre ir viceministre, sovietmečiu buvo TSKP aukštosios mokyklos politinės ekonomijos dėstytoja, apsigynė daktaro disertaciją Maskvos akademijoje prie TSKP CK. Išrinktoji prezidentė savo naujas pareigas pradės eiti tik liepos 12-ą, bet jau rinkimų naktį bandė daryti įtaką Vyriausybei, sakėsi jau turinti numačiusi keturis patarėjus, o ryte po rinkimų iškart išskrido į Briuselį.

D. Grybauskaitei laimėti padėjo jos, kaip eurokomisarės, populiarumas. Jos darbas Briuselyje buvo suvokiamas kaip labai brandus, nors dauguma balsuotojų net neįsivaizduoja, ką ji ten dirbo. Prieš tai skelbtos apklausos rodė, kad jei ji nuspręs dalyvauti rinkimuose į prezidento postą – greičiausiai ir laimės. Tokie rinkimų rezultatai liudija ir tai, jog nepasitikima Lietuvos partine sistema – politinių partijų iškelti kandidatai surinko arba po kelis, arba po keliolika procentų balsų ir labai smarkiai atsiliko nuo laimėtojos. Taigi partinė sistema toliau išgyvena krizę, nors brandžiose Vakarų visuomenėse kandidatas į valstybės vadovo postą būtinai turi būti kurios nors partijos atstovas. D. Grybauskaitė laimėti dėl to, kad nepriklausė jokiai partijai, nors formaliai ar neformaliai ją parėmė kelios partijos.

Nors rinkėjai ją vertino kaip „ne sistemos“ žmogų, galintį kažką radikaliai pakeisti, kovoti su oligarchija ir monopolijomis, to iš tikrųjų nėra – juk jos darbas ministerijose (ir kairiųjų, ir dešiniųjų), darbas Briuselyje rodo jos susiliejimą su valdžios sistema. Todėl tik darbai parodys, ar tas jos, kaip antioligarchinio prezidento, įvaizdis ir duoti pažadai bus ištesėti. Pirmąją dieną po rinkimų duoti kai kurie pažadai yra džiuginantys, bet tai kol kas tik pažadai.

Šiuos rinkimus ir jų laimėtoją labai palankiai vertino buvę valstybės vadovai – Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas. Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A. Brazauskas mano, kad D. Grybauskaitė bus gera prezidentė. A. Brazauskas gerai pažįsta išrinktąją prezidentę, nes ji dirbo finansų ministre jo vadovaujamame ministrų kabinete. Anot socialdemokrato, dirbdama Briuselyje D. Grybauskaitė subrendo kaip politikė. Kaip sakė pati išrinktoji prezidentė, ji iš Brazausko mokėsi kantrybės ir gebėjimo dirbti, nes „jis man sakydavo, kad turėčiau būti kantresnė ir prieš išsižiodama suskaičiuoti iki dešimt“.

Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas V. Landsbergis sakė esąs patenkintas rinkimų rezultatais ir pažymėjo, kad D. Grybauskaitė, kuri „pati yra iššūkis sukalkėjusioms klaninėms struktūroms“, yra drąsi, ryžtinga, todėl turėtų su valdančiąja koalicija pradėti tartis dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kariuomenės vado ir Generalinio prokuroro kandidatūrų.

„Atrodo, kad Lietuva nutarė apsivalyti. Po vakarykščio lietaus šiandien turime saulę visoje Lietuvoje“, – tikriausiai ne tik apie orą pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo naujai išrinkta prezidentė D. Grybauskaitė. Gal todėl apvalyti ji rengiasi ir ministrų kabinetą. Pirmiausia D. Grybauskaitė norės susitikti su finansų, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos, ūkio ir energetikos ministerijų vadovais. „Kelsiu tam tikrus reikalavimus ministrams, norėsiu girdėti jų sprendimų kelius ir tuomet priiminėsiu sprendimus“, – apie Vyriausybės perskyrimą kalbėjo išrinktoji prezidentė. Tačiau D. Grybauskaitė pabrėžė, kad „nesišvaistys žmonėmis tik dėl švaistymosi ir proceso“. Bus svarstomi tik tie ministrai, kurie nematys savo klaidų ir nesistengs jų taisyti. Kaip didžiausią dabartinės Vyriausybės klaidą D. Grybauskaitė įvardijo ekonominės situacijos neįvertinimą, kad Lietuvos ekonomika smuks tiek daug. D. Grybauskaitė sakė kol kas tikinti, kad Vyriausybė yra pajėgi susitvarkyti su šalies finansais, todėl kreiptis į išorinius „cerberius“ reikalo nėra. Jie, pasak jos, reikalingi tik tada, kai išorinės rinkos nebeskolina, o šalies valdžia nėra pajėgi užtikrinti finansinę padėtį šalyje. „Kol yra įmanoma, tol rekomenduosiu Vyriausybei tvarkytis pačiai“. Anot išrinktosios prezidentės, Lietuvai eurą įsivesti realu yra 2012–2015 metais. D. Grybauskaitė sakė esanti pasirengusi bendradarbiauti su visais, „kurie norės dirbti Lietuvai, o ne sau“. Ji žadėjo nepaisyti praeities ir kokioms politinėms jėgoms žmonės priklauso – svarbiausia yra „žvelgti į ateitį“.

Ryškėja prieš tai buvusi nelabai aiški D. Grybauskaitės pozicija dėl „Leo LT“. Pirmadienį spaudos konferencijoje ji buvo griežtai nusiteikusi „Leo LT“ atžvilgiu – sakė nelauksianti trijų mėnesių, kurių neva reikia tam, kad teisininkai galėtų surasti būdą, kaip teisiškai pakeisti „Leo LT“.

(nukelta į 3 p.)

(atkelta iš 1 p.)

„Tris mėnesius miegoti mes laiko neturėsime. Jei trūksta laiko, tegu dirba naktį“, – griežtai kalbėjo D. Grybauskaitė pabrėždama, kad Lietuvai per daug sunkus laikotarpis, kad būtų galima tempti gumą. „Po inauguracijos norėsiu turėti visus sprendimus ant stalo, o prieš tai Vyriausybei bus išdėstyti tikslai“. Mat darbo grupė, tirianti „Leo LT“ įkūrimą bei reorganizavimą, prašo Vyriausybės leisti dar tris mėnesius tęsti savo darbus. Premjeras A. Kubilius irgi nori pratęsti darbo grupės veiklą. Jis teigia, kad skubotas „Leo LT“ reorganizavimas šaliai padarytų daugiau žalos, tuo tarpu VP dešimtuko valdoma „NDX energija“ gautų nemažą finansinę naudą.

Tačiau spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė teigė nesirengianti atsakomybės naštą nešti pati viena: „Esu pasirengusi prisiimti tą atsakomybės naštą, kurią man patikėjo Lietuvos žmonės. Tačiau tą naštą turėsime pasidalinti visi kartu, kad padėtume Lietuvai“. Išrinktoji prezidentė sakė, kad „sunkmetis dar tik ateina“, tačiau lietuviai „sugebėjo susitelkti prezidento rinkimuose“, todėl mes „visi galime būti vieningi ir mums niekas nebaisu“.

Kalbėdama apie užsienio politiką D. Grybauskaitė sakė, kad ji norės vykdyti labiau subalansuotą politiką – ir toliau daug dėmesio kreipti Rytų partnerėms ir padėti joms pasiruošti narystei ES ir NATO, tačiau daugiau jėgų nei iki šiol skirti partneriams Vakarų Europoje. „Tai bus ne skirtumas nuo V. Adamkaus vykdytos politikos, o jos papildymas“, – atsakydama į užsienio žurnalistų klausimus teigė prezidentė.

Premjeras Andrius Kubilius sako iš D. Grybauskaitės girdintis apie problemines sritis, o ne kritiką konkretiems savo Vyriausybės ministrams. Jo nuomone, D. Grybauskaitė ne kartą yra pabrėžusi, kad skirs daug dėmesio vidaus politikai, ekonomikos ir finansų krizei įveikti. „Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad turime išrinktą prezidentę, kuri turi ir patirties, ir gebėjimų padėti mums visiems kartu ieškoti tinkamų sprendimų“, – kalbėjo A. Kubilius. Jis teigė, kad Vyriausybė ne sukūrė problemas, o paveldėjo. Premjeras teigė dar negalvojantis, kas bus deleguotas į Europos Komisiją vietoj D. Grybauskaitės. Lietuvos atstovą į Europos Komisiją skiria Vyriausybė. (Kaip žinoma, Grybauskaitę darbui į Europos Komisiją skyrė A. Brazauskas.)

Ūkio ministras D. Kreivys, paklaustas apie galimybes po pokalbio su D. Grybauskaite likti poste, spruko nuo žurnalistų. Prieš tai jis pasamprotavo, kad problemas reikia spręsti. Finansų ministras A. Šemeta tvirtino nematuojąs savo kėdės tvirtumo – jam svarbiau spręsti problemas, „su kuriomis yra susidūrusi Lietuva, Baltijos valstybės, visa Europa ir turbūt visas pasaulis“. Ministras sakėsi visada laukiantis „geresnių pasiūlymų“, jeigu tokių yra. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys savo ruožtu pabrėžė esąs politikoje ne naujokas ir sakė, kad socialiniai klausimai yra natūralūs – būtų blogai, jeigu išrinktoji prezidentė apie juos nekalbėtų: „Diskusija reikalinga, nes čia laukia dideli apsisprendimai: žiūrint į ateitį mes esame padarę vertinimus ir skaičiavimus, dabar ateina laikas priimti sprendimus, kurie turės ilgalaikes pasekmes. Prezidentės pozicija šiuo atveju yra labai svarbi, nes reforma turi turėti savo tęstinumą“.

© 2009 „XXI amžius“