| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Lazdijų dekanate Tarsi gerasis ganytojas
Rudamina. Gegužės 10 dieną čia buvo paminėtos kun. Juozo Zdebskio (19291986) 80-osios gimimo metinės. Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias už jį aukojo bendražygiai mons. Alfonsas Svarinskas ir kun. Algimantas Keina. Šią asmenybę asmeniškai pažinojo kone pusė Lietuvos. Vienas jo biografų ir knygų apie jį sudarytojų Vidas Spengla (Algimantas Žilinskas) rašė: Vaisingiausias ir turbūt šiandien Lietuvoje labiausiai juntamas jo darbo vaisius jaunosios kartos ugdymas Dievo ir tėvynės meilės dvasia. Eucharistijos bičiulių sąskrydžiai, slaptieji inteligentijos sambūriai, jo vadovaujamos rekolekcijos tai vis tie laukai, kur buvo beriama ateities sėkla... Jo rankos siekė toli. Kaip Evangelijos Gerasis ganytojas jis, palikęs savo parapijiečius (juos aptarnauti pakvietęs kitus kunigus), vykdavo į Pavolgį, Ukrainą, Moldovą, Armėniją, Gruziją, Altajų ieškoti užmirštų sielų. Dėl vienos sielos jis aukodavo tiek savo laiko ir jėgų, kiek reikėdavo. Trisdešimt ketverius metus trukusi kun. J. Zdebskio kunigystė tai atviros grumtynės su sovietiniu režimu, melaginga ateizmo propaganda, siekiant išsikovoti sau ir kitiems bent minimalių laisvių Dievo, artimo, Tėvynės tarnystei. Jis katekizavo vaikus (už tai buvo įkalintas, netekęs teisės oficialiai eiti kunigo pareigas), kartu su kun. Sigitu Tamkevičiumi rinko parašus dėl tragiškos Kauno kunigų seminarijos būklės, buvo Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys, rašė straipsnius Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai... Tardomas laikėsi drąsiai, niekada nesigailėjo to, ką daro. Kai tardytojas pradėdavo šaukti, tardomasis sakydavo: Jums prastai su nervais? Aš galiu išeiti pasivaikščioti, kol nusiraminsit. Kaip prisimena mons. A. Svarinskas, kartą penkias valandas be pertraukos tardytas kun. J. Zdebskis pasakęs: Iki mano autobuso dar liko pusantros valandos. Gal turite nekrikštytų vaikų? Pakrikštysiu. Visur, kur dirbo kun J. Zdebskis, žmonės jį gerbė ir vertino už begalinį atsidavimą ir meilę artimui. Jis nepraeidavo abejingai pro griovyje gulintį girtuoklį (parveždavo namo), užkalbindavo gyvulius ganantį senuką (pakviesdavo šv. Mišioms), kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį su Švenčiausiuoju aplankydavo parapijos ligonius, senelius. Artimo meilė buvo galingesnė už KGB skleidžiamą šmeižtą, įtarinėjimus, kurie vaisių nedavė. Tuomet buvo imtasi priemonių fiziškai susidoroti su neįveikiamu kunigu. Bandymas nudeginti chemikalais, avarinių situacijų sudarymas... Pagaliau 1986 m. vasario 5-osios popietė buvo lemtinga. Dabar mažai kas abejoja, jog avariją specialiai sukėlė KGB darbuotojai. Eidamas 57-uosius gyvenimo metus kun. J. Zdebskis žuvo gimtosios Dzūkijos kelyje. Palaidotas Rudaminos, kur tuomet klebonavo, šventoriuje. Po pamaldų visi rinkosi prie šventoriuje gėlėmis ir žvakutėmis papuošto kapo. Kalbėjo šv. Mišias aukoję kunigai, s. gydytoja Birutė Žemaitytė. Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininkė Janina Klungevičienė ir daugelis kun. J Zdebskio mokinių, kuriuos kadaise jis mokė herojiškai pakelti kančią, mylėti Dievą ir artimą, nepabūgti persekiojimų. Jis kantriai ugdė sąmoningą katalikų kartą, keitė mūsų gyvenimus, mokė nusižeminimo, mokė ieškoti ryšio su Dievu, melstis. Pats mums negailėjo nei laiko, nei jėgų. Kun. J. Zdebskui turi būti užvesta beatifikacijos byla, sakė jo mokiniai. Atvykę iš Prienų, Alytaus, Vilniaus, kun. J. Zdebskio mokiniai kartu su Rudaminos parapijiečiais susikibo rankomis ir pasižadėjo vieni kitus mylėti, saugoti, būti vertais kun. J. Zdebskio aukos. Kun J. Zdebskio atminimui s. Loretos Teresės Paulavičiūtės ir Vido Spenglos rūpesčiu išleisti jo pamokslai, dienoraščiai, žmonių prisiminimai, liudijimai pagal dokumentinio filmo videomedžiagą. Manome, kad jų yra daugelyje bibliotekų. Taigi skaitykime, mokykimės iš kun. J. Zdebskio drąsos išpažinti ir tikėti Dievą. Dr. Aldona Kačerauskienė Liutauro SERAPINO nuotrauka
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |