|
Kauno arkivyskupijoje
Kėdainių dekanate
Paminėjo Dievo Tarnaitę Adelę Dirsytę
ŠĖTA. Balandžio mėnesį Šėtoje Adelės Dirsytės pagerbimui organizuota plati programa. Renginį organizavo Lietuvos katalikių moterų sąjunga (pirmininkė Janina Klungevičienė), Šėtos vidurinė mokykla (direktorė Antanida Likšienė) ir Šėtos Švč. Trejybės parapija (klebonas kun. Gintautas Naudžiūnas).
Prieš šv. Mišias Šėtos kapinėse aplankyti A. Dirsytės tėvų ir giminės kapai, padėtos gėlės, uždegtos žvakės, pasimelsta prie partizanų kapų bei Tremtinių kryžiaus.
Šv. Mišias Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo kun. G. Naudžiūnas. Pamoksle kunigas priminė, kad A. Dirsytė rūpinosi šeimomis, gyvybe. Paskui pati savo gyvybe paliudijo gyvenimą. Kentėjimai artina prie Dievo viena jos temų. Nepalūžo, nors žinojo, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau. Ji yra rašiusi: Nežinojau, kad už mirtį baisesnė, už gyvybę brangesnė yra kančia. Pamokslininkas sakė, kad A. Dirsytė savo vidumi tremtyje buvo laisva, nepaisant bado, žiauraus smurto. Ji buvo laisva dvasioje, o mes laisvoje Lietuvoje nemokame būti laisvi prisirišę prie daiktų esame vergai...
Šv. Mišių metu giedojo Šėtos parapijos choras (vadovė Aušra Giedrienė). Paskui melstasi prie šventoriuje esančio paminklo, kuriame įrašytas A. Dirsytės vardas. Apie A. Dirsytę kalbėjo kun. G. Naudžiūnas. Į konferenciją susirinkusieji pažiūrėjo filmą, skirtą A. Dirsytei (nuotraukos, dokumentai). R. P. Liubertaitės eilėraštį Tikėjimas. Meilė. Viltis skaitė Šėtos mokiniai.
Kėdainių merė Nijolė Naujokienė pažymėjo, kad ji atvyko pagerbti jautrios ir dvasingos asmenybės, prisiliesti prie jos gyvenimo, kartu pabūti su tautos istorija. Žinia apie A. Dirsytės kelią iš Šėtos turi eiti tolyn, į visas rajono mokyklas, kad kiekvienas pajustų jos dvasią.
Programą parodė Šėtos pradinių klasių mokiniai (parengė mokytoja Rita Pupkuvienė). Mokslinėje konferencijoje perskaityti trys pranešimai: Beatifikacijos bylos nūdienos Lietuvoje (dr. Aldona Vasiliauskienė), A. Dirsytės gyvenimas ir darbai (Kėdainių daugiakultūrinio centro vadovė Audronė Pečiulytė) ir A. Dirsytės vardo garsinimas (A. Dirsytės atminimo saugotojas ir puoselėtojas Domas Akstinas).
Išklausius literatūrinę-muzikinę kompoziciją pagal A. Dirsytės laiškus Kad Tėvynėje būtų šviesiau (parengė mokytojos Vida Petrosevičienė ir Ingrida Jančenkova) dalintasi atsiminimais. Kalbėjo Adelės dukterėčia Irena Dirsytė-Zubkevičienė. Ji pasakojo apie Promislavos, dabar visų vadinamos Dirsyne, atgavimą, dėkojo visiems talkinantiems ten tvarkant aplinką. Aušra Valevičienė, Adelės sesers Agnietės vaikaitė, pasakojo, kaip giminaičiai siekė išpirkti suimtą Adelę, deja, buvo suimtas ir kyšio davėjas, ir kyšio ėmėjas. Paskui tą papirkėją Aušros Valevičienės tėvą jos motina išlaisvino (važiavo į Vilnių)... Aušros tėvas, tapęs žurnalistu, važiavo į Vorkutą ieškoti Adelės.
Minėjime kalbėjo Nijolė Sadūnaitė, Snieguolė Jurskytė-Akstinienė, iš Varėnos atvykusi Zina Viščiūtė-Bujanauskienė (A. Dirsytės globota Kolymos politinė kalinė), Vanda Rakauskaitė iš Šiaulių, Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininkė Janina Klungevičienė.
Renginio pabaigoje buvo apžiūrėta Kultūros centre parengta paroda, aplankyta A. Dirsytei skirta ekspozicija mokyklos muziejuje. Paskutinis renginio akcentas lankymasis Adelės gimtinėje Promislavoje.
J. Klungevičienė pasiryžusi tęsti renginius Dievo Tarnaitės A. Dirsytės gimimo šimtmečiui, skleisti ir garsinti ją, taip prisidedant prie beatifikacijos (Kėlimo į Altoriaus garbę) bylos pagreitinimo.
Dr. Aldona Vasiliauskienė
© 2009 XXI amžius
|