Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Garbės kanauninkas Bronius Šlapelis – Utenos miesto garbės pilietis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Bronius Šlapelis nuo pat jaunystės pasižymėjo plačiomis pažiūromis

2009-ieji metai Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčios klebonui garbės kanauninkui – jubiliejiniai: 35-eri, kai darbuojasi šioje parapijoje, 50-ieji kunigystės metai ir 75-eri gyvenimo metai.

Būsimasis kunigas gimė 1934 m. balandžio 13 dieną Adomynės parapijoje, Bugailiškių kaime (Kupiškio r.) Uršulės Vilėniškytės  (1900–1986)  ir Antano  Šlapelio (1896–1979) šeimoje.  Po krikšto apeigų krikšto motina pasakė: „Noriu, kad šis vaikelis būtų kunigu!“, ir paprašė Adomynės klebono giminaičio kanauninko Juozapo Vilėniškio uždėti ant kūdikėlio krūtinės Evangelijų knygą. Kanauninkas, uždėjęs ant vaikelio krūtinės Evangeliją, tarė: „Jis skaitys šitą knygą!“ Tai buvo pranašiški žodžiai, kuriuos augančiam berniukui nuolat primindavo motina. Bronius buvo penktas gausioje šeimoje, kurioje augo septyni vaikai. Tad visi turėjo pakankamai darbų: reikėjo talkinti 24 ha žemės ūkyje, nes tėvai niekada nesamdė tarnų.

Mokslo keliu

1940 metais Bronius pradėjo lankyti Bugailiškių pradinę mokyklą. Antroje klasėje sunkiai susirgo ir metus nesimokė. Mokantis 4 klasėje konfiskavo namus, viską išvežė. Brolį Antaną, suradę bunkeryje, paėmė į kariuomenę. Šlapeliai buvo išvaryti iš namų kaip stovi. Vėliau jiems buvo leista sugrįžti į nusiaubtus namus, tad pradėjo kurtis iš naujo, o Broniukas po metų vėl lankė ketvirtą klasę. Taigi pradžios mokyklą B. Šlapelis baigė tik per 6 metus.   

Baigęs pradžios mokyklą, mokslus tęsė Šimonių septynmetėje (1946–1950). Gyveno pas giminaitę Oną Gudaitę, o šeštadieniais 7 kilometrus į namus eidavo pėsčias, kartais važiuodavo dviračiu, ne kartą parsiveždavo vyresnis brolis Vytas. Eiti ir važiuoti per mišką vaikui buvo labai baugu, tad motina Bronių drąsindavo: „Kalbėk rožinį ir nieko neatsitiks!“

Mokydamasis Šimonyse Bronius kasdien lankė bažnyčią, nors nebuvo ministrantu. Septintoje klasėje jis pirmą kartą bažnyčioje talkino Didžiojo Šeštadienio apeigose ir labai jaudinosi. Jaunas kunigas Bronius Strazdas tai pastebėjo, jį pašnekino ir nuramino. Broniui buvo nelengva mokykloje: visi klasėje rūkantys berniukai jį vieną nerūkantį pajuokdavo, sakydami: „smirdi teliuku“.

1950–1954 metais  Bronius Šlapelis mokėsi Svėdasų vidurinėje mokykloje. Šimonių septynmetėje mokykloje buvo mokoma prancūzų kalbos, o Svėdasų vidurinėje – vokiečių. Kantriu darbu ir užsispyrimu, pusę metų pasimokęs privačiai, pasivijo klasės draugus. Fizikos mokė Vytautas Merkys (būsimasis kunigas, jėzuitas), kurio pamokos beveik visiems teikė džiaugsmo. Jam galėjo pasisakyti apie savo svajonę – būti kunigu. Mokykloje Broniui patiko geometrija, fizika, lietuvių kalba, lankė literatų, dramos, fizikų bei fotografų būrelius. „Žaibo“ slapyvardžiu į rajoninį laikraštį pradėjo rašyti informacijas iš mokyklos gyvenimo, tapo neetatiniu korespondentu. Yra gavęs ir honorarų. Visiems buvo smalsu, kas tas „Žaibas“,  nes vos tik koks renginys mokykloje – tuojau apie jį žinutė. Tačiau niekas taip ir nesužinojo. Sekmadieniais Bronius giedojo bažnyčios chore. Direktorius pareikalavo pasirinkti: ar tarybinę mokyklą, ar bažnyčios chorą. Būsimasis kanauninkas neišsigando! Prasidėjo diskriminacija... Mokykloje mokiniai Bronių pradėjo vadinti kunigėliu, o jis dėl to ne tik nepyko, bet netgi buvo patenkintas.

Kelias į kunigystę

Broniui mokantis paskutinėje klasėje, mokytojas V. Merkys pasiūlė paslaugą – nuvežti pareiškimą į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Apie Broniaus pareiškimą iš Kunigų seminarijos raštinės sužinojo saugumas ir ... abiturientas gavo rusų kalbos pataisą. Tad atestatą Broniui Šlapeliui atidavė tik rudenį. Tačiau tą rudenį iš kunigų seminarijos 27 klierikus paėmė į kariuomenę, todėl papildomai buvo priimti keturi jaunuoliai: Bronius Šlapelis, Vytautas Melkūnas, Liudvikas Cechavičius ir Antanas Lukošaitis. Pirmajame kurse mokėsi 23, tačiau šventimus gavo tik septyni – daug nubyrėjo.

1959 m. kovo 25 dieną vyskupas Julijonas Steponavičius Broniui Šlapeliui suteikė kunigystės šventimus. Primicijas šventė 1959 m. kovo 29 dieną Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Čia gyveno brolis Antanas. Kurso draugas Petras Dumbliauskas, vėliau tapęs saleziečiu, primicijose pasakė gražų pamokslą.

Antrosios primicijos buvo gimtojoje parapijoje Adomynėje, per Šv. Antano atlaidus (birželio 13 d.).

Kunigystės keliu

Baigus kunigų seminariją,  kunigui  Broniui Šlapeliui teko po kelis mėnesius vikarauti Utenoje (1959 06 26–1959 10 06), Dusetose (1959 10 23–1959 12 16), trejus metus (1960–1963) Zarasuose, beveik pora metų Biržuose (1963–1965), beveik ketverius metus Linkuvoje (1965–1969),  penkerius (1969–1974) Šeduvoje. Septintoji darbo vieta – Tauragnai: po penkiolikos vikaravimo metų kun. Bronius Šlapelis buvo paskirtas Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčios klebonu, kur ir šiandien darbuojasi. 

Iš pusės amžiaus kunigystės – daugiau kaip pusė dirbta sunkiu okupaciniu laikmečiu. Kunigui ne kartą teko susidurti su sovietinio saugumo darbuotojais: nepabūgti jų grasinimų, nepasiduoti jų vilionėms, išlikti tvirtam.

Palaidojus nužudytą Imbrado kleboną kunigą Vytautą Antaną Šamšoną, saugumas kvietė tuometinį Zarasų vikarą Bronių, liepė atsivežti kulto tarnautojo registracijos pažymėjimą. Barė, kad nepaiso registracijos pažymėjime nurodytos darbovietės – Zarasų parapijos, o važinėja talkinti į Imbradą ir kitas parapijas. Grasino atimti registracijos pažymėjimą ir uždrausti kunigauti. Vikaras Bronius  drąsiai tarė: „Nebijau ir galite negąsdinti“. Kulto reikalų įgaliotinis J. Rugienis susinervinęs ilgai vaikščiojo po kabinetą,  po to  pasiūlė  būti Imbrado klebonu (mat vyskupas tuo metu jau buvo  ištremtas). Vikaras atsakė: „Jūs neturit teisės mane skirti!“ Saugumietis Rugienis  kun. B. Šlapelį pavadino „supelijusių“ pažiūrų žmogumi ir pagrasino atimti registracijos pažymėjimą. Kunigas drąsiai pasakė: „Galit! Bet neatimsit!“ Tačiau vis dėlto nubaudė: per visą laiką iš Zarasų neleido išvažiuoti į kitų parapijų atlaidus.

Vikaras B. Šlapelis daug dirbo su vaikais – juos mokė Zarasų bažnyčios šventoriuje. Tačiau kartą pastebėjęs  partijos sekretorius kunigą apkaltino ir  nusprendė gerai pričiupti – buvo netgi svarstoma, kaip sutvarkyti tą nenuoramą kunigėlį. Tačiau finansų skyriaus vedėjas papasakojo kunigui apie girdėtą pokalbį ir pastarasis nustojo vaikų būrius  mokyti šventoriuje – jie ateidavo po vieną arba mažom grupelėm į butą. Klebonas dabar prisimena, kad tada vaikai ateidavo geriau pasiruošę ir sąmoningiau išmokę, negu dabar, laisvos Lietuvos laikais.

Su saugumiečiais dar teko susitikti dėl vyskupo Julijono Steponavičiaus pamokslo Utenoje, paskui 1959 m. vasarą Biržuose ir Linkuvoje. Pirmajame susitikime klausinėjo, ką atsimena iš vyskupo pamokslo. Jaunas kunigas pasakęs, kad jis galvojo apie savo pareigas, kurias turės atlikti po pamokslo, be to, sėdėjęs tokioje vietoje,  kur blogai girdėjosi. Tada vikarui pasakė: mes žinome, ką tu sakai per pamokslus, dar pakalbėsime. Nuo to laiko kun. Bronius pamokslus pasirašydavo ir skaitydavo.

Kunigas B. Šlapelis Kulto reikalų įgaliotinio J. Rugienio buvo įrašytas į va-dinamųjų kunigų ekstremistų sąrašą, todėl įgaliotinis Vyskupijos valdytojui 15 metų neleido kunigo skirti klebonu. J. Rugienį atleidus iš pareigų, jo vietą užėmė ramesnis ir kunigams tolerantiškesnis įgaliotinis Kazimieras Tumėnas, kilęs iš Tauragnų parapijos, Pilkelnių kaimo. Jis neprieštaravo, kad kun. B. Šlapelis būtų paskirtas klebonu.

Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčios ir parapijos klebonas

Tauragnai – tolima Panevėžio vyskupijos parapija, nukentėjusi per karą, o  vėliau sudegė ir  bažnyčia. Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčiai reikėjo energingo kunigo. Panevėžio vyskupijos kancleris mons. J. Juodelis yra sakęs, kad Bažnyčios vadovybė suprato, jog jaunas, energingas kunigas Bronius Šlapelis galės daug padaryti. Ir neapsiriko. Per 35-erius metus atlikta daug darbų remontuojant ir puošiant bažnyčią, buriant parapijiečius.

Tik paskirtas į Tauragnus, per trumpą laiką klebonas kun. B. Šlapelis sugebėjo labai daug nuveikti, neatpažįstamai pakeisti ir bažnyčios vidų, ir išorę.

Nuo 1972 metų kun. B. Šlapelis pradėjo filmuoti. Klebonas yra sukūręs kelis religinės tematikos filmukus: „Laiškas Marijai“,  „Apreiškimas Marijai“, „Aplankymas Elzbietos“ ir kitus.

Kunigas įsigijęs aparatūrą pradėjo parapijiečiams kaimuose rodyti religinius kino filmus. Partinis aktyvas buvo budrus – jau po kelių tokių išvykų klebonas buvo iškviestas į Utenos prokuratūrą ir įspėtas – jei nesiliaus filmus rodęs žmonėms, konfiskuos aparatūrą. Nuo tada klebonas filmus rodydavo savo bute.

Kun. B. Šlapelis džiaugiasi, kad nepabūgo grasinimų privatizacijos metu – įsigyti pastatai panaudoti kilniems tikslams. 1993 m. liepos  5 dieną Utenos dekanas kun. Petras Adomonis Tauragnuose pašventino katalikišką  moksleivių stovyklą, pavadintą Marijos Krikščionių Pagalbos vardu. Šią stovyklą labai pamėgo Marijampolės Šventos Šeimos seserys su savo šeštadieninės mokyklėlės auklėtiniais – jos jau 5-eri metai atvyksta į Tauragnus. Dvejus metus poilsiavo seserys pranciškonės ir dvasiškai stiprėjo Kauno Šv. Antano ir Švč. Jėzaus Širdies parapijų moksleiviai.

Klebonas kun. B. Šlapelis ne tik puošė bei gražino bažnyčios pastatą – jis nepailstamai  rūpinosi gyvosios Bažnyčios statyba: santuokos, krikštas, Pirmoji Komunija, Sutvirtinimo sakramentas, Ligonių sakramentas...  Kunigo iniciatyva  jau nuo 1989 metų visose Tauragnų mokyklos klasėse buvo pradėta dėstyti tikyba. Pamokas lankė apie 200 mokinių. Parapijoje veiklą pradėjo „Caritas“ būrelis, gausėjo besimeldžiančiųjų šv. Mišiose.

Buvęs Utenos dekanas mons. Petras Adomonis (1922 01 22–2001 04 16) ne viename dekanalinės vizitacijos protokole yra pažymėjęs, kad Tauragnų klebonas kun. Bronius Šlapelis yra darbštus ir rūpestingai atlieka savo pareigas.

Aktyvią klebono kun. Broniaus Šlapelio veiklą įvertino bažnytinė vadovybė: 2001 m. spalio 15 dieną jis buvo paskirtas Panevėžio vyskupijos kapitulos garbės kanauninku. Jo veiklą įvertino ir rajono valdžia – 2009 m. gegužės 14 dieną Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS–151  „Utenos miesto garbės piliečio vardą Tauragnų Šv. Jurgio parapijos klebonui, Garbės kanauninkui, kunigui Broniui Šlapeliui suteikti už aktyvią sielovadinę veiklą, nuopelnus Bažnyčiai ir 35 metus, skirtus Tauragnų Šv. Jurgio parapijai, 50 metų kunigystės ir pažymint jo gyvenimo 75 metų jubiliejų“.

Klebonas g. kan. B. Šlapelis nebijo viešai išsakyti savo tvirtą nuomonę, kuri kartais kitus ir šokiruoja. Klebonas daug dėmesio skyrė miestelio bei bažnyčios istorijai, rašė straipsnius  ne tik rajono laikraštyje „Utenis“,  bet ir respublikinėje spaudoje. Kleboną jaudina valstybės likimas, tad jis rašo straipsnius, ieško išeities iš dvasinės krizės.

© 2009 „XXI amžius“