Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prezidentę turime. Kas toliau?

Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prezidento rinkimų rezultatais patenkintas ir V. Landsbergis, ir ypač A. Brazauskas. Viename interviu atsakydamas į klausimą, ar D. Grybauskaitė yra premjero A. Kubiliaus žmogus ir ar socialdemokratai su konservatoriais pasidalys prezidente, A. Brazauskas nusijuokė: „Ką tai reiškia: D. Grybauskaitė – A. Brazausko žmogus? Na, kad ne A. Kubiliaus, tai jau tikrai! A. Kubilius su D. Grybauskaite iki šiol turėjo labai mažai reikalų. /.../ Man su D. Grybauskaite teko daug dirbti dar būnant prezidentu. Tekdavo duoti pavedimų, ji labai gerai juos vykdė /.../“. Taigi Brazauskas D. Grybauskaitę vadina „savu žmogumi“. Šių prezidento rinkimų rezultatas ir džiugus, ir keistas – džiaugiasi ir kairieji, ir dešinieji. Kas iš to išeis? Dabartinė valdžia – dešinioji (bent formaliai), tad išrinktajai prezidentei teks derinti santykius su jais. Premjerui A. Kubiliui gali tekti pavargti. Jau pirmąją dieną po rinkimų išrinktoji prezidentė pareiškė, kad jos netenkina net penkių ministrų – finansų, darbo ir socialinės apsaugos, ūkio, sveikatos apsaugo ir energetikos ministerijų – darbas. Antradienį per interpeliaciją finansų ministrui pavyko išsaugoti postą, tačiau galbūt kitokia interpeliacijos baigtis būtų palengvinusi galinčią atsirasti įtampą tarp premjero ir į savo pareigas ateisiančios prezidentės – juk premjeras ypač vertina „geriausią visų laikų“ ministrą, nors interpeliacijos metu buvo kalbama apie jo padarytą nuostolį biudžetui – net 5 mlrd. litų. Tačiau kalbama ne tik apie ministrus. Išrinktoji prezidentė jau pirmąją dieną pareiškė gana netikėtų abejonių premjero vadovavimu vyriausybei. Į klausimą apie premjero A. Kubiliaus darbą D. Grybauskaitė atsakė, kad galima būtų kalbėti ir apie premjero keitimo klausimą, tačiau „pasirinkimas (tarp valdančios koalicijos politikų) nėra didelis“ – nėra pakankamai daug kvalifikuotų žmonių (tinkančių į premjerus). Duokite jų, ir bus viskas gerai, sakė D. Grybauskaitė.

Kitas galimo konflikto tarp prezidentės ir premjero šaltinis – skirtingas požiūris į „Leo LT“. Kubilius „tikrai nesutiks“, kad, ardant „Leo LT“, kaip jis sako, „praturtėtų“ „NDX energija“ ar kiti privatininkai. O prezidentė mano kitaip – sprendimai dėl „Leo LT“ išardymo turi būti priimti ne po trijų mėnesių, kaip galvoja premjeras, bet tuoj pat – teisininkai tuo klausimu „turi dirbti ir naktimis“. Toks „ryžtingas“ išrinktosios prezidentės sprendimas tvarkytis su oligarchais nelabai džiugina ir netgi gali pasirodyti įtartinas. (Tiesa, visos rinkimų „kampanijos“ metu tas klausimas nebuvo bent kiek aštriau pabrėžiamas, todėl gali kilti įtarimas, kad dabartinis jo akcentavimas tėra prieš „Leo LT“ nusiteikusių rinkėjų pamaloninimas.) Darosi panašu į Rusiją, kurioje keli „oligarchai“, pareiškę pretenzijas į politinę valdžią, buvo sutupdyti už grotų arba priversti bėgti iš šalies. Lietuvoje iki to tikrai nebus prieita –mūsų oligarchai viso labo tėra vabalėliai. Tačiau ryžtingoji eurokomisarė, karatistė, buvusi aukštosios partinės mokyklos dėstytoja, netgi labai tinka kovoti su politiškai pavojingais oligarchais. Prezidentės charakterio „kietumą“ pabrėžia daugelis apžvalgininkų ir politikų. Tačiau galima įtarti, kad nepaisant pagrūmojimų bus pratęstas dekoratyvinis, tik šiek tiek prezidentės patobulintas valdymas: ir toliau kalbant apie kažkokias trukdančias aplinkybes, priklausomybę nuo patarėjų (nors prezidentė, net ir juos pasirinkusi, žadėjo spręsti viską savarankiškai), įvairių biurokratinių institucijų ir jas užvaldžiusių grupuočių.

 D. Grybauskaitė ne kartą yra pareiškusi, kad komandos ji neturi (arba ją kruopščiai slepia). Ji sako, kad tokių dalykų dar nesvarstė. Jeigu tai tiesa, tada galima kalbėti apie atsainų požiūrį į komandos formavimą. Jeigu sako netiesą apie dar nežinomą jai komandą, tada galima manyti, kad vengia parodyti savo numatomos politikos realią kryptį. Vakarų politikams yra būdingas aiškus apsisprendimas dar prieš kelis mėnesius iki rinkimų. (Pagal tai ir sprendžiama apie pretendento nuostatas ir pažiūras – ne vien pagal žodžius.) Kai kurie politologai į prezidento postą ėjusią eurokomisarę apibūdindavo kaip europinio stiliaus politikę: D. Grybauskaitė vertintina kaip europinio masto, kompetencijos ir politinės kultūros viešas žmogus, ji nėra įsivėlusi į vidaus politines intrigas, įvairių grupių rietenas, ji – nepartinė ir nepriklausoma, profesionali ekonomistė, „drąsi, kieto būdo ir tvirtos politinės rankos, tiesmuka ir nuosekli“, nes kritikavo G. Kirkilo Vyriausybę. Kaip suderinti nepartiškumą ir politiškumą, politologai nelabai atskleidžia – kaip ir kitų dalykų. Bet didžiausią įtaką ir net spaudimą daryti mėgina vieno dienraščio redaktorius, nurodydamas, kaip pertvarkyti VSD ir kokią komandą ten surinkti, kokius ministrus atleisti. Galima įtarti, kad jis kartu su kai kuriais kitais politikais tiesiog savinasi išrinktąją prezidentę.

Klaustukų kelia kandidatės skelbiamas siekis politiškai neįsipareigoti jokiai politinei srovei – į ką ji tada remsis? V. Landsbergis galvoja kitaip – rinkimų naktį jis pareiškė įsitikinimą, kad jo favoritė į savo aplinką neįtrauks susikompromitavusių G. Kirkilo ir R. Pakso partiečių. Galima manyti, kad netrukus ateitis parodys, kaip bus įgyvendintos tokios viltys. Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“ patyręs politikas A. Brazauskas labai aiškiai pasakė apie išrinktosios prezidentės galimybes sutvarkyti visą mūsų gyvenimą: „/.../ per rinkimų kampaniją žiniasklaida, kaip susidariau įspūdį, rinko premjerą. Visos kalbos sukosi apie premjero ir Vyriausybės kompetencijas. Nei šis, nei tas! Reikia kalbėti apie prezidento galias, o kai visą laiką rinkimų kampanijos metu kalbama apie Vyriausybės darbus, žmonės paskui prezidentui ir užduoda klausimus: kodėl pensijos nedidėja, kodėl reikia sumažinti atlyginimus? Prezidentui sunku į juos atsakyti. Mūsų Konstitucija labai aiškiai apibrėžia prezidento įgaliojimus. Prezidentas valstybės ūkinėje veikloje praktiškai nedalyvauja“. Todėl A. Brazauskas netiki, kad atėjus Grybauskaitei Lietuvos ekonomika pakils iš dugno: „Duok Dieve, kad kiltų! Noriu jai to palinkėti iš visos širdies. Lietuva gali kilti, ji turi tam potencialą. Bet vien per partines ambicijas, visiškai kai kada užmirštant bendrą valstybės interesą, atsidūrėme tokioje situacijoje, kurioje esame dabar. /.../“.  

Kadenciją baigiantis šalies vadovas Valdas Adamkus mano, jog į klausimą, ar Lietuvos politinėje sistemoje prezidentui pakanka galių, naujoji valstybės vadovė D. Grybauskaitė atsakys darbais. Apibūdindamas skirtumus tarp savęs ir D.Grybauskaitės, prezidentas pasitelkė žodžių žaismą: „Skirtumas tarp jos ir manęs yra tik tas, kad jos  moteriškas būdas yra švelnesnis, tačiau kietesnis, o aš, turbūt turėdamas galimybę būti kietesniu, buvau per švelnus“.

© 2009 „XXI amžius“