| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Lietuvos saleziečiai švenčia 75-metį
Pagal artimo meilę galima atskirti, kurie yra Dievo vaikai, o kurie (Šv. J. Boskas) Genovaitė BALIUKONYTĖ
Šiemet gruodį pasaulio saleziečių kongregacija švęs 150-ąsias įkūrimo metines, o gegužės mėnesį 75-erių metų jubiliejų mini Lietuvos saleziečių bendruomenė. Ta proga Kauno priemiestyje, Palemone, įsikūrusiame saleziečių vienuolyne svečiavosi laikraščio XXI amžius redakcijos darbuotojai: vyr. redaktorius Edvardas Šiugžda, leidyklos direktorė Livija Šiugždienė ir šių eilučių autorė. Juos maloniai ir svetingai priėmė Palemono klebonas salezietis italas kun. Maksimas Biankas (Massimo Bianco) ir parapijos vikaras bei jo padėjėjas lietuvis kunigas salezietis, neseniai atšventęs savo kunigystės 50-etį Petras Dumbliauskas. Be jų, Palemono saleziečių vienuolyne gyvena garbingo amžiaus sulaukę saleziečiai kunigai Krizantas Juknevičius, Stasys Šileika (beje, gegužės 28 dieną švęsiantis dar ir savo garbingą 90 metų jubiliejų) bei vienuolis pasaulietis brolis Vladas Sabaliauskas. Bendruomenę įsteigė italų kunigas Saleziečių bendruomenę prieš 150 metų Italijoje, Turine, įkūrė italų kun. Jonas Boskas. Kunigas J. Boskas dar vaikystėje neteko tėvo, tad pagrindinė jo globėja, patarėja ir užtarėja buvo motina Margarita. Patyręs skurdą ir nepriteklių Jonukas nuo mažens buvo jautrus kito skausmui ir stengėsi padėti vargingai gyvenantiems. Jis svajojo apie tokius namus, kur vargingai gyvenantys vaikai galėtų susirinkti melstis, žaisti, kurti ir išmoktų kokio nors amato. Užaugęs ir tapęs kunigu, jis įkūrė saleziečių bendruomenę. Pirmąja jo bendruomenės bendradarbe ir didžiausia pagalbininke tapo jo motina Margarita. (Ją artimiausiu metu ruošiamasi paskelbti šventąja.) J. Bosko labai rūpinosi socialiniais reikalais. Kun. Bosko rūpesčiu, pasak kun. Maksimo Bianko, atvykusio iš Italijos padėti atkurti lietuviškos saleziečių bendruomenę, buvo sudaryta ir pirmoji darbo sutartis tarp darbdavio ir jo samdinio. Sutartis užtikrino, kad samdinys nebūtų išnaudojamas, nedirbtų per ilgai ar per sunkiai. Joje buvo numatytas ir laisvadienis sekmadienis, kad samdinys galėtų nueiti į bažnyčią. Lietuviški saleziečių namai Vytėnuose Lietuvoje pirmieji saleziečių bendruomenės namai, panašūs į Italijos, buvo atidaryti 1934 metais Vytėnuose, Skirsnemunės parapijoje, Jurbarko rajone. Juos įkūrė šviesios atminties kongregacijos geradariai kun. Antanas Petraitis ir kun. salezietis Antanas Skeltys. Jie padėjo pamatus plačiai saleziečių ganytojiškai veiklai, kuri tęsiasi iki šiol. Tarp pirmųjų saleziečių mokinių buvo ir šiuo metu Palemono saleziečių bendruomenės namuose gyvenantis ir kartu su saleziečiais 90 metų jubiliejų švenčiantis kun. Stasys Šileika. Prieškariu saleziečiai vykdė plačią socialinę veiklą, rūpinosi vargingų šeimų vaikų ir jaunuolių švietimu bei profesiniu pasirengimu. Vytėnuose įkurtoje mokykloje juos mokė amato, o gabiausi neturtingų šeimų vaikai buvo siunčiami mokytis į Italiją. Sovietmečiu saleziečiai neišnyko Kartu su pirmuoju Lietuvos saleziečiu A. Skelčiu artimai bendrauti teko kun. Petrui Dumbliauskui. Jo dėka sovietmečiu, kai saleziečių kongregacija buvo uždrausta, kun. P. Dumbliauskas pasuko saleziečių keliu. Pasak kun. P. Dumbliausko, jis vienas paskutiniųjų matė kunigą salezietį gyvą. Kai sužinojau apie kun. A. Skelčio sunkią būklę, nuskubėjau į ligoninę jo aplankyti. Aš, kunigas Žemaitis ir kunigas Montvila buvome paskutinių jo atodūsių liudytojais. Pasak kun. P. Dumbliausko, kun. A. Skeltys labai prastai matė, negalėjo skaityti, todėl aukodavo tik dvejas Mišias, kurias mokėjo atmintinai. Kun. A. Skeltys, kad išvengtų kalėjimo, tremties ir mirties, turėjo slapstytis Dzūkijoje. Slapstydamasis dirbo įvairius ūkio darbus, ganė gyvulius. Kartą, pasak kun. P. Dumbliausko, išėjęs pasivaikščioti pajuto snaudulį ir prigulė. Tai buvo tarsi Apvaizdos jam siųstas išsigelbėjimas tuo metu namuose, kur salezietis buvo apsistojęs, vyko krata. Jei būtų areštavę, gyvo tikrai nebūtų paleidę, nes galiojo įsakas sunaikinti visus vadus, o jis buvo saleziečių bendruomenės Lietuvoje vadas. Tačiau arešto kun. A. Skeltys neišvengė tikriausiai Druskininkuose jį atpažino netyčia sutiktas auklėtinis, nes netrukus po to kunigas salezietis buvo areštuotas. Stalinas jau buvo miręs, todėl represijų kunigas išvengė. Jis buvo užregistruotas ir jam buvo leista dirbti Leipalingyje altarista. Į ten vikaru buvo atsiųstas ir kun. P. Dumbliauskas. Apsigyvenau vienoje pastogėje kartu su kun. A. Skelčiau ir paprašiau jo, kad ir mane priimtų į saleziečių naujokyną, prisiminė P. Dumbliauskas, tačiau kun. A. Skeltys tepasakė, kad nėra nei naujokyno, nei vienuolyno, nes saleziečių veikla nelegali, ji vykdoma slapta, tad tokiomis sąlygomis saleziečiu galiu tapti ir be naujokyno. Saleziečių centrai Vilniuje ir Kaune Pastaruoju metu Lietuvos saleziečiai yra susitelkę dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose Kaune (Palemone) Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės parapija ir Vilniuje (Lazdynų) Šv. Jono Bosko parapija. (Anksčiau saleziečiai turėjo bendruomenę dar ir Rumšiškėse. Ten dirbo Petras Dumbliauskas, vėliau persikėlęs į Palemoną, bei jau amžinybėn iškeliavęs salezietis kun. J. Žemaitis.) Lietuva priklauso Italijos Milano saleziečių inspektorijai. Dabar, pasak italo kunigo saleziečio M. Bianko, Lietuvoje veiklą vykdo 10 saleziečių vienuolių (9 kunigai ir vienas brolis) bei 7 seserys salezietės. Palemone saleziečių bendruomenės direktore yra sesuo salezietė Lina. Saleziečių pagrindinis darbas ugdyti apleistus ir vargingai gyvenančius vaikus, padėti sunkiai besiverčiančioms šeimoms lavinti savo atžalas. Lietuvos saleziečiai svajoja įkurti atskirą mokymo, ugdymo ir profesijos rengimo mokyklą, panašią į tą, kuri prieškariu buvo Vytėnuose. (Buvusi Vytėnuose saleziečių mokykla šiuo metu veikia kaip valstybinė pagrindinė mokykla.) Iš viso Lietuvoje Saleziečių bendruomenę lanko nemažai vaikų, jai talkina grupė jaunimo, vadinamų animatoriais, savanorių. Saleziečių bendruomenė Vilniuje 16 tūkst. egz. tiražu leidžia dar kun. Prano Gavėno 1997 metais atnaujintą žurnalą Saleziečių žinios (vyr. redaktorius kun. P. Dumbliauskas, atsakingasis redaktorius kun. Alessandro Barelli). Šis žurnalas eina dvidešimt keturiomis kalbomis. Lietuviškas žurnalas pasirodo keturis kartus per metus. Autorės nuotraukos XXI amžiaus redakcija su 75-erių metų jubiliejumi sveikina visus Lietuvos saleziečius, o ypač 90-metį švenčiantį kun. Stasį Šileiką.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |