Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Paskelbtas 45-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas

45-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas Rimvydas Stankevičius

Šiais metais per Lietuvą skrido ir į keturias užsienio šalis –Lenkiją, Rusiją, Airiją, Vokietiją – užsuko 45-ojo „Poezijos pavasario“ paukštė. Šventės laureatu tapo vilnietis poetas Rimvydas Stankevičius už knygą „Laužiu antspaudą“. Maironio lietuvių literatūros muziejaus kiemelyje laureatą (kaip ir kasmet) pasveikino, 7 tūkst. litų premiją ir diplomą įteikė Kauno miesto savivaldybės vadovai. Šiais metais meras Andrius Kupčinskas buvo išvykęs, todėl šią garbingą misiją atliko mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius.

„Bočiai“ dainavo Lietuvai

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Šventinė „Bočių“ eisena prie Nepriklausomybės paminklo

Gegužės viduryje Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“, Ukmergės skyrius organizavo meno saviveiklos festivalį „Dainuojam Lietuvos tūks-tantmečiui“. Į šventinį renginį atvyko Alytaus, Birštono, Mažeikių, Pasvalio, Vilkaviškio, Širvintų, Vilniaus „Bočių“ kolektyvai, taip pat folklorinis ansamblis iš Jūrmalos (Latvija) bei Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ ugdytiniai ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos mokiniai.

Partizanas, mokytojas, muziejininkas

Andrius Dručkus Obelių istorijos muziejuje

Pasakoja 5000 eksponatų

Šis lietuvis eina devintą dešimtį metų, o jo ir bendraminčių įkurtas Rokiškio rajono Obelių istorijos muziejus skaičiuoja vienuoliktus metus. Šis žmogus – iš šio krašto kilęs mokytojas, buvęs Lietuvos partizaninio pasipriešinimo daLYVIS Andrius Dručkus. Muziejus – tai patriotinio ugdymo kultūros židinys, kuriame sukaupta daugiau nei 5000 eksponatų, išdėstytų net aštuoniose salėse. Per ilgus sovietinės okupacijos ir pasipriešinimo metus A. Dručkus surinko gausybę eksponatų, kuriuos išsaugojo nuo sovietinio saugumo akių, tvirtai tikėdamas, kad ateis diena, kai ši kolekcija išvys dienos šviesą. Toji diena atėjo – Obelių istorijos muziejus buvo atidarytas 1998 metų pabaigoje. Čia – Obelių krašto, Lietuvos valstybės istorijos, lietuvių tautos meno pavyzdžiai, partizanų kovų Šiaurės rytų Lietuvoje akcentai, numizmatika, medaliai, ordinai, kiti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Sukaupta per 500 knygų bei katalogų apie rezistenciją, prieškario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę. Ypatingą vietą A. Dručkaus kolekcijoje užima Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų štabo archyvas. Brangiausia relikvija – šios apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario testamentas. Ypač tai svarbu dabar auklėjant jaunimą patriotizmo, krikščioniškumo ir meilės savo tėvynei dvasia. (Beje, dabartinėse muziejaus patalpose sovietmečiu buvo KGB būstinė...)

Originalūs Sofijos Vainilaitienės kilimai

Rūta AVERKIENĖ

Žymi Lietuvos tekstilininkė ir grafikė Sofija Vainilaitienė Varėnos kultūros centro parodų salę papuošė devyniais dideliais originalia rišimo technika sukurtais kilimais

Varėnos kultūros centro parodų salėje veikia žymios Lietuvos tekstilininkės ir grafikės Sofijos Vainilaitienės kilimų paroda. Iš muziejų ir privačių kolekcijų į parodą Varėnoje suvežti kilimai yra unikali galimybė Varėnos krašto gyventojams ir svečiams pažinti bent mažytę dalelę Sofijos Vainilaitienės profesionaliosios kūrybos.

Parodoje eksponuojami devyni dideli originalia rišimo technika sukurti kilimai – tik maža dalelė menininkės kūrybos, kuria šiandien didžiuojasi ne tik nacionaliniai muziejai, bet ir privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Tautodailininkės kūryboje – unikalūs floristikos darbai

Rūta Averkienė

Tautodailininkė Eugenija Bakšienė parodos atidaryme Autorės nuotrauka

Varėnos kultūros centro parodų salėje veikė varėniškės tautodailininkės Eugenijos Bakšienės floristikos darbų paroda. Subtilūs, su ypatingu kruopštumu iš džiovintų gėlių ir augalų sukurti meilę gamtai teigiantys Eugenijos paveikslai, rištos verbos, floristiniai atvirukai, sausos puokštės ir medeliai skleidžia gerumo šviesą ir džiugina kiekvieną, prisilietusį prie šių nuostabių darbų. Ši pirmoji personalinė paroda, anot jos autorės, tai milžiniškas pusės metų darbas.

„Gražiausiu taku“ – į kūrybą

Benjaminas ŽULYS

KTU Statybos fakulteto rūmuose ir Kauno kultūros centro „Tautos namai“ didžiojoje salėje buvo surengti penktojo vaikų ir jaunimo menų festivalio „Gražiausiu taku“ koncertai. Festivalio sumanytoja ir  organizatorė, neformaliojo ugdymo mokytoja ekspertė, vaikų studijos „Saulutė“ steigėja ir vyr.  vadovė Aleksandra Danutė Žiedelienė bei festivalio programų scenarijaus autorė bei režisierė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė Lijana Žiedelytė papasakojo, kad šis festivalis yra edukacinis kultūrinis projektas, siejantis ne tik įvairius meno stilius bei formas, bet ir kviečiantis visus kurti, tobulinti savo asmenybę, puošti aplinką. Festivalio renginiai buvo skirti tėvams, vaikams, studentams, pedagogams, siekiant paskatinti domėjimąsi įvairiomis meno sritimis, plėsti savo interesų akiratį, atrinkti tikrąsias gyvenimo vertybes. Organizatorės pabrėžė, kad dalyvaujant įvairiuose kultūriniuose renginiuose ugdomas muzikinis, meninis, estetinis skonis.

Rašytojai garsina Kauną

Benjaminas ŽULYS

„Kauną garsina rašytojai“. Popietė tokia tema buvo surengta Kauno pedagogų kvalifikacijos centre. Tokių plunksnos meistrų Kaune esama apie 60. Tiesa, į renginį atėjo tik keli, bet ir jie savo kūryba turėjo ką pasakyti ne vien apie miestą prie Nemuno ir Neries, bet apie poeziją, kūrybą, poeto vietą gyvenime. Kauno Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas poetas Alfas Pakėnas priminė, kad kaip tik renginio dieną sukako 76 metai nuo prieškario žymaus visuomenės veikėjo, Kauno Vytauto bažnyčios rektoriaus – J. Tumo-Vaižganto mirties. Rugsėjo 20-ąją visuomenė pažymės jo gimimo 140-ąsias metines. Vaižgantas buvo vienas iš tų, kurie daugiausia rašė apie Kauną, aktyviai dalyvavo miesto gyvenime. Jo kūryba iki šiol yra tikra  vaizdingos kalbos mokykla rašytojams ir skaitytojams. Pats A. Pakėnas  Rytų Lietuvos literatų kūrybos konkurse pelnė geriausio publicisto vardą. Poetas trumpai papasakojo apie savo kūrybos kelią, ateities sumanymus, paskaitė savo eilėraščių. Kaip pastebėjo kai kurie renginio dalyviai, garsinti Kauną – tai nebūtinai daug rašyti apie jį, jau vien tai, kad šiame mieste gyvena ir kuria ar miesto renginiuose dalyvauja žymūs poetai ir rašytojai iš kitų šalies vietovių – miestui yra didelė garbė.

Krašto tautodailininkų metų ataskaita

Bronius VERTELKA

Pirmąsias vietas pelnę skulptoriai: anykštėnas Jonas Tvardauskas (dešinėje) ir panevėžietis Virgilijus Kazimieras Galiauskas (kairėje)

Visą mėnesį Panevėžio dailės galerijoje veikė krašto tautodailininkų kūrybos paroda, kurioje buvo galima pamatyti 224 savamokslių meistrų kūrybos darbus.

Parodos aptarimas vyko gegužės 23-ąją. Apie darbus ir jų kūrėjus kalbėjo Tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos liaudies kultūros centro atsakingos darbuotojos – dr. Alė Počiulpaitė ir Laisvė Ašmonaitienė, paskelbusi ir geriausių autorių pavardes. Trečioji vieta (už pintas juostas) taikomojo liaudies meno srityje atiteko panevėžietei Janinai Jatautienei. Už išskutinėtus margučius antrąją vietą pelnė vabalninkietė (Biržų r.) Vitenė Repšienė. Vaizdinės dailės srityje trečioji vieta pripažinta ukmergiškiui Valentinui Butkui. Antroji vieta nebuvo skirta, o pirmoji atiteko panevėžiečiui skulptoriui Virgilijui Kazimierui Galiauskui. Už vaizdinės dalies kūrinį pirmą vietą gavo ir anykštėnas skulptorius Jonas Tvardauskas.