|
Dėl eksperimentų švietimo sistemoje
Arvydas AKSTINAVIČIUS
Paskutinis skambutis, egzaminai, atsisveikinimas su mokytojais ir mokykla, aukštųjų mokyklų auditorijomis... Tai kasmetinės šio laikotarpio procedūros, primenančios, kad metai bėga. Metai bėga, o Lietuva visom prasmėm vis labiau grįžta į balanos laikus. Anksčiau bent būdavo deklaruojama, kad švietimas ir mokslas yra prioritetinė sritis, o dabar ši sritis vis dažniau vadinama biudžeto našta ir valdžios galvos skausmu.
Jau tapo tradicija, jog kiekvienais metais Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) mokiniams, mokytojams, stojantiesiems ar įstojusiems parengia ar pateikia ką nors tokio įsimenančio liaudiškai tariant, kiaulystę. Štai šiemet dėl pasikeitusių priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų kai kurie abiturientai neteks galimybės stoti į pasirinktas specialybes. Mokytojai, kurių barzdota svajone tampa noras patekti į vidurinįjį visuomenės sluoksnį, gali likti be atostoginių. O nuo miražinės aukštojo mokslo reformos vėl teks kentėti jaunimui vieni tai patirs savo kailiu mūsų šalyje, kiti gelbėsis studijomis užsienio universitetuose.
Kokie būtų pasiūlymai, kaip išbristi iš to.
Pirma, ŠMM savo politikoje pagaliau turėtų pradėti vadovautis LR Konstitucijos nuostatomis, visuomenės (moksleiviai, studentai, švietimo darbuotojai) interesais ir Lietuvos ūkio poreikiais. Nediskredituoti švietimo įstaigų vardo ir nediskriminuoti švietimo darbuotojų. Priimti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos kompromisinius siūlymus ir juos įgyvendinti.
Jei ŠMM pati nepajėgi parengti lietuviško aukštojo mokslo reformos varianto ir jį įvykdyti, tuomet turi pasirinkti priimtiniausią užsienio šalių modelį ir jį įgyvendinti. Aukštojo mokslo nuolatinės pertvarkos, sujungiant užsienio šalių skirtingų modelių variantus, sukuria mutacinius aukštojo mokslo sistemos hibridus, dėl kurių jaunimas priverstas arba migruoti į užsienį, arba tapti eksperimentinių reformų aukomis. Nepateisinamas ministro sprendimas biudžeto lėšomis (studijų krepšeliu) remti privačius universitetus, kai akivaizdu, kad ir taip turime aukštųjų mokyklų perteklių. Dėl tokio neatsakingo Švietimo ir mokslo ministerijos išlaidavimo bei nekompetentingo požiūrio į aukštojo mokslo reformą dar labiau kentės studijų kokybė, dalis universitetų virs tiesiog diplomų gamyklomis, o profesiniam rengimui neliks vietos. Be to, ŠMM ir pats ministras privalo atstovauti valstybei ir visuomenei, o ne proteguoti kai kurių bankų bei privataus kapitalo interesus.
© 2009 XXI amžius
|