| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčiai 180 Vilius KOČIUBAITIS
Dabartinė Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia, išlikusi iki šių dienų, parapijos ir valstybės lėšomis buvo pastatyta 1829 metais. Nuo pastatymo bažnyčia kartu su mūrine mokykla sudarė pagrindinius miestelio architektūros akcentus ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją, kuri išliko nedaug pakitusi iki šiandien. Tačiau pati pirmoji bažnyčia Vištytyje buvo pastatyta daug seniau. lstoriniai šaltiniai rodo, kad 1566 metais karalius Žygimantas Augustas Vištytyje pastatė bažnyčią ir jai užrašė nedidelį Nebūtkaimio kaimą su 6 valakais žemės. Kaip rašoma 1674 metų bažnyčios vizitacijos akte, pirmoji bažnyčia buvo medinė ir nedidelė. 1658 metais bažnyčia buvo apiplėšta prūsų kariuomenės. 1674 metais Vištyčio bažnyčios klebonu buvo kunigas Romanas Dostojevskis, kiek vėliau kunigas Matas Šneideravičius užrašė klebonui 10 000 auksinų, iš kurių gaudavo 6 procentus metinių pajamų. 1700 metų balandžio 21 dieną vizitacijos akte pažymėta, kad bažnyčia sudegusi, jos vietoje pastatyta laikina pastogė. 1723 metais Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas pastatė naują medinę bažnyčią, tačiau iki 1736 metų nuolatinio kunigo nebuvo. Tais metais Vištytyje įkurta Jėzuitų misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. 1785 metais Vištyčio klebonu buvo kunigas Poliakovskis, bylinėjęsis teismuose su Vištyčio miestelėnais. 1863 metų sukilimas aktyviai reiškėsi ir Vištyčio apylinkėse. Vištyčio klebonas kun. Augustinas Vaišnora (18161888) buvo rusų apkaltintas palaikęs ryšius su sukilėliais, juos rėmęs, nuslėpęs prieš rusus sukilėlių pavardes. 1864 m. rugpjūčio 3 d. teismas jam priteisė 12 metų katorgos darbų. 1864 m. rugsėjo 2 d. iš Varšuvos jis buvo ištremtas į Sibirą. Mirė 1898 metais. 1885 metais bažnyčia rekonstruota bei padidinta. 1887 metais bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Juozas Oleka. Kai kurie lenkuojantys kunigai dalį Vištyčio ir apylinkės gyventojų buvo sulenkinę. Nelotyniškos Mišios būdavo aukojamos lenkų kalba. Tik XX a. pradžioje kunigas Krokininkas sudarė lietuvių chorą ir bandė įvesti lietuviškus giedojimus. Jį įskundė ir 1903 m. sausio 21 dieną Vilkaviškio apskrities viršininko pareigūnas Mikailovskis kunigą dvi dienas tardė. Išvažiuodamas įsakė klebonui žiūrėti, kad lietuviai choristai negiedotų iš lietuviškų spausdintų gaidų. Tik 1909 metais, lietuviams energingai reikalaujant, Seinų vyskupijos administracija nustatė naują pamaldų tvarką: lietuviškos pamaldos ir giesmės turėjo būti atliekamos tris sekmadienius iš eilės, o ketvirtą lenkiškai. Sulenkėję miestelio gyventojai trukdydavo lietuviams melstis lietuviškai, dėl to 1910 m. balandžio 3 dieną bažnyčioje kilo muštynės. Vištyčio Romos katalikų parapija ilgą laiką priklausė Bartininkų dekanatui. 1936 metais jai priklausė 2493 katalikai, o 1940 jau 2500 parapijiečių. 1941 m. birželio 22 dieną vokiečių artilerija apšaudė Vištytį. Buvo apgriauta šiaurinė Vištyčio miestelio dalis ir Švč. Trejybės bažnyčia. 1941 metų rudenį Vištyčio parapijos klebonas kun. Jurgis Parancevičius vokiečių saugumo policijos buvo suimtas ir kurį laiką kalinamas Tilžės kalėjime, o iš ten išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą, kur kalėjo 5-erius metus. 1945 metais iš vokiečių koncentracijos stovyklos jį išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Vėliau kun. J. Parancevičius kelerius metus buvo Miuncheno lietuvių klebonas, po to persikėlė į Ameriką ir gyveno Niujorke. Daug metų buvo Niujorko Aušros Vartų parapijos kunigu. 1944 metais, vokiečiams traukiantis, per mūšius su juos persekiojusios Raudonosios armijos daliniais dalis Vištyčio sudegė, vėl nukentėjo bažnyčia. Po karo bažnyčios vidaus apdailos pagražinimu ir atnaujinimu rūpinosi klebonas kun. Vytautas Vaičiūnas. Bažnyčia buvo išdažyta, sutvarkytos grindys. Iš raudonų plytų ir akmenų statyta bažnyčia, kurios šventorius aptvertas originaliais plytų mūro vartais, per 180 metų šiek tiek pasikeitė. Ypač tada, kai 1885-1887 metais klebono kun. Antano Šukviečio iniciatyva parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo padidinta: pristatyta presbiterija su zakristijomis, dvi koplyčios ir bokštas su aštuoniasiene viršūne. Bažnyčios padidinimo projektą parengė Vilkaviškio apskrities inžinierius Lučinskis. Bažnyčios planas labai reto dvigubo kryžiaus formos. Bažnyčia turi daug klasicizmo bruožų. Bažnyčia stovi miestelio centre, netoli aikštės, pagrindiniu fasadu atgręžta į pietryčius. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora su originaliais plytų mūro vartais. Vienbokštė bažnyčia statyta iš akmens ir raudonų plytų, netinkuota. Dekoratyvumo bažnyčiai teikia akmens mūro bei skaldos faktūros derinimas su raudonų plytų detalėmis ir baltais tinko apvadais. Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu trijų tarpsnių bokštu. Bažnyčioje iki šių dienų yra išlikę įdomių kulto ir meno vertybių. Įžymus Vištyčio bažnyčioje esantis žalvarinis varpas. Tai antrasis Lietuvoje žinomas įžymiojo Karaliaučiaus liejiko Georgijaus Bernhardo Kinderio kūrinys. Kitas šio liejiko varpas, datuotas 1738 metais, yra Mažeikių rajone, Pikelių bažnyčioje. Varpas, pasižymintis monumentalia forma, išraiškingu siluetu ir stilingu dekoru pakabintas rytiniame bažnyčios bokšte. Varpo viduriniojoje juostoje, kuri nuo ornamentų atribota reljefiniais rumbeliais, įrašyta: IN HONOREM SACRO SANCTA TRINITATIS. Ant varpo apatinio graižo gaubtinės yra antrasis užrašas: ME FVDIT GEORGIVS BERNHARDVS KINDER REGIOMONTI ANNO 1730. Ilgą laiką Vištyčio parapijos klebonu buvo kunigas Kazimieras Montvila, energingai rūpinęsis ne tik bažnyčios gerove, bet ir miestelio bei jo apylinkių istoriniu paveldu ir etnografinėmis vertybėmis. Kun. K. Montvila trijų kelių (Kalvarijos, Pavištyčio ir Vištyčio) kryžkelėje pastatė Švč. Mergelės Marijos koplytėlę ir pavedė visus šio nuostabaus krašto gyventojus jos globai, meilei ir gailestingumui. 1988 metais jo dėka atkurtas Vytauto Didžiojo (Nepriklausomybės) paminklas miestelio centrinėje aikštėje, savo ypatingą sakralinę reikšmę įgavo Šventas šaltinėlis Šilelyje. 19941997 metais Vištyčio klebonu buvo kun. Vytautas Vaičiūnas. 1997 m. rugsėjo 2 dieną Vištyčio klebonu buvo paskirtas kun. Jonas Baranauskas (19252007). Šioje parapijoje jis paminėjo 50 metų kunigystės jubiliejų. 2004 m. birželio 17 dieną kun. J. Baranauskas buvo paskirtas Vilkaviškio katedros altaristu. Žemiškąją kelionę kunigas baigė 2007 metais, sulaukęs 82 metų. Dabartinio Vištyčio parapijos klebono kunigo Lino Dūkštos iniciatyvos ir energijos dėka vyksta dideli bažnyčios atnaujinimo darbai pakeistas naujas stogas, remontuojamas bažnyčios fasadas ir bokštas, atliekami darbai bažnyčios viduje. Birželio 7 dieną 180 metų sukakties proga visus kviečiame į Vištytį, kur vyks iškilmės ir bus aukojamos šv. Mišios. Nuotrauka iš http://www.miestai.net/forumas
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |