Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sekminės – ne ritualas, bet išganymo įvykis

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI jaunajam maldininkui suteikia Komuniją per Sekminių šv. Mišias

Privalu apsivalyti nuo dvasinių teršalų

Praėjusį sekmadienį vadovaudamas Sekminių iškilmei Šv. Petro bazilikoje popiežius Benediktas XVI homilijoje toliau plėtojo magisteriumą apie Šventąją Dvasią ir jos reikšmę Bažnyčios bei kiekvieno krikščionio gyvenimui. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad Sekminės, Šventosios Dvasios nužengimo celebravimas, iš visų liturginių švenčių „išsiskiria savo svarba, kadangi išreiškia realizavimą to, ką Kristus skelbė savo žemiškosios misijos tikslu“. Apaštalų Darbuose nurodoma, kad apaštalams „pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios (…)“ (Apd 2, 3–4). Šią „tikrąją ugnį“, visų malonių dalintoją Šventąją Dvasią, į žemę kaip „Dievo dovaną“ atnešė Jėzus Kristus „istorijoje didžiausiu meilės aktu: savo mirtimi ant kryžiaus“, – sakė Popiežius.

Popiežiaus paskatos Italijos episkopato nariams

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas dalyvauja Italijos vyskupų konferencijos plenarinėje sesijoje

Religinio švietimo prioriteto patvirtinimas

Pavasarį, užbaigiant atsakingo Velykų liturginio laikotarpio šventimą, įvairiose šalyse susirinkę nacionalinių episkopatų nariai svarstė aktualius vietinės ir visuotinės Bažnyčios gyvenimo klausimus, sudarinėjo pastoracinius planus ateičiai. Gegužės pabaigoje Romoje į savo 59-ąją generalinę asamblėją rinkosi ir Europoje didžiausia Italijos vyskupų konferencija, kuriai šiuo metu vadovauja pirmininkas Genujos arkivyskupas kardinolas Andželas Banjaskas. Susitikime, vykusiame Vatikano Sinodų salėje, dalyvavo ir popiežius Benediktas XVI, kuris gegužės 28 dieną keliems šimtams Italijos Bažnyčios hierarchų pasakė kalbą, sutelkdamas dėmesį į svarbiuosius ganytojiškos veiklos uždavinius.

Meilė ir pagarba šeimos vertybėms

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Baigdami pokalbį paprašėme Albino išvardinti savo vaikus nuo vyriausiojo iki jauniausiojo. Taigi visi trylika: Vytenis, Mažvydas, Živilė, Tautvydas, Mintautas, Birutė, Milda, Rita, Albinas, Daivutė, Dominykas, Gabija Gabrielė ir Titas Paulius (visus juos drauge su tėčiu ir mama matome Albino prieš kelerius metus per Tėvo dieną darytoje šeimos nuotraukoje)

Pačioje sostinės pašonėje, Salininkų sodų bendrijoje, prieš ketvirtį amžiaus išdygusi Daivutės ir Albino Puidokų trobelė vos ne kasmet plėtėsi ir augo. Iš daugiabučių miesto mūrų ištrūkusi jauna šeima buvo tvirtai apsisprendusi, kad šiuose namuose krykštaus ne vienas vaikas... Per 27-erius bendro gyvenimo metus Puidokai spėjo sulaukti net 13 atžalų!

Rūpestingi ir darbštūs tėveliai, išleidę į pasaulį tokį gražų pulką vaikų, nelinkę skųstis. Šeimos galva, kitąmet peržengsiantis 6-ojo dešimtmečio slenkstį, tikina, jog nėra didesnės laimės, džiaugsmo, kai jauti namuose tvyrančią darną ir supratimą. Dėmesio, pagarbos vienas kitam čia niekados nepritrūksta. Puidokų atžalėlės nepamiršta pasveikinti savo gimdytojų ne tik per Motinos, bet ir Tėvo dieną...

Garliavos miestui – 200

Benjaminas ŽULYS

Prie paminklo Lietuvos tūkstantmečiui

Garliavos miestas šeštadienį šventė 200 metų jubiliejų. Ta proga mieste įvyko iškilmės, į kurias susirinko ne tik vietos, bet ir aplinkinių vietovių, Kauno miesto gyventojai. Šventės akcentas – šalia seniūnijos iškilęs ąžuolo paminklas, skirtas miesto sukakčiai ir Lietuvos tūkstantmečio vardui paminėti. Jo autorius – žinomas vietos skulptorius, tautodailininkas Adolfas Teresius. Paminklą pašventino Garliavos  klebonas kun. Kęstutis Vosylius. Prie paminklo apie Garliavos praeitį, šias dienas ir ateitį papasakojo miesto seniūnė Rasa Raimonda Grigienė, Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas, kiti gausaus minėjimo dalyviai.

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčiai – 180

Vilius KOČIUBAITIS

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia

Dabartinė Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia, išlikusi iki šių dienų, parapijos ir valstybės lėšomis buvo pastatyta 1829 metais. Nuo pastatymo bažnyčia kartu su mūrine mokykla sudarė pagrindinius miestelio architektūros akcentus ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją, kuri išliko nedaug pakitusi iki šiandien.

Tačiau pati pirmoji bažnyčia Vištytyje buvo pastatyta daug seniau. lstoriniai šaltiniai rodo, kad 1566 metais karalius Žygimantas Augustas Vištytyje pastatė bažnyčią ir jai užrašė nedidelį Nebūtkaimio kaimą su 6 valakais žemės. Kaip rašoma 1674 metų bažnyčios vizitacijos akte, pirmoji bažnyčia buvo medinė ir nedidelė. 1658 metais bažnyčia buvo apiplėšta prūsų kariuomenės.

Telšių vyskupijoje

Plungės dekanate

Atgyja bažnyčia

Trio su maestro vargonininku Aloyzu Meškausku atlieka giesmę

Medingėnai. Švč. Trejybės parapijos tikintieji prieš keletą metų, pradėjus bažnyčią aptarnauti iš Rietavo atvažiuojantiems kunigams – vikarui Vytautui Tamašauskui ir klebonui Egidijui Jurgelevičiui, dėl  kritiškos Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčios būklės ėmėsi iniciatyvos atnaujinti bažnyčią. Tikinčiųjų lėšomis buvo nudažytas bažnyčios stogas, atlikti būtini remonto darbai ir nudažyta bažnyčia iš išorės.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Gyvoji parapija

Per Motinos dieną Bagotosios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje

Bagotoji. Gegužės 3-iąją, Motinos dieną, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje šv. Mišiose dalyvavo ypač gausus būrys tikinčiųjų. Klebonas kun. Juozas Fakėjavas pamokslo metu paaiškino apie kunigystės pašaukimo svarbą, nes šis sekmadienis sutapo su Gerojo Ganytojo diena, taip pat visus su malda lūpose pakvietė pagarbiai ir šventai prisiminti savo motinas.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno ) dekanate

Vieną kleboną išlydėjo, kitą – sutiko

Priesaikos tekstą skaito naujasis Šančių klebonas kun. Virginijus Birjotas

ŠANČIAI. Gegužės 25 dienos pavakarę Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje vyko parapijoje keturiolika metų klebonavusio kun. Virginijaus Veprausko, paskirto Karmėlavos klebonu, palydėtuvės, taip pat buvusio Rumšiškių klebono kun. Virginijaus Birjoto, paskirto klebonauti į šią parapiją, sutiktuvės. Į Šančių bažnyčią, nors buvo darbo diena, rinkosi parapijiečiai išlydėti buvusio klebono  ir sutikti naująjį. Šia proga dalyvauti šv. Mišių aukoje atvyko Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, Petrašiūnų, Karmelitų, Šilainių klebonai kunigai Gintaras Vincentas Tamošauskas, OFM Cap., Renaldas Šumbrauskis, Emilis Jotkus, buvusio Šančių klebono brolis Gižų klebonas Remigijus Veprauskas ir šios parapijos vikaras Kęstutis Genys bei altaristas Izidorius Butkus.

Gruziniškas bestseleris

Gintaras VISOCKAS

Knygos viršelis Autoriaus nuotrauka

Gegužės 26-ąją Gruzija šventė savo Nepriklausomybės šventę. Ta proga Gruzijos ambasada Vilniuje viešbutyje „Barbacan Palace“ surengė iškilmingą priėmimą, kurio metu gausiai susirinkusiems svečiams buvo parodytas įspūdingas beveik pusės valandos trukmės režisieriaus Marijaus Bagdonavičiaus dokumentinis filmas „Kraujuojanti Gruzija“. Filmas pasakoja apie 2008 metų rugpjūčio mėnesį kilusį karinį konfliktą tarp Gruzijos ir Rusijos. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pastebėjo, jog galima diskutuoti dėl filmo objektyvumo, tačiau čia pat taikliai pridūrė, jog karas nėra ir niekada nebus objektyvus dalykas.

Tektoniniai  pokyčiai

Edmundas Simanaitis

Be tautos paramos tokių pokyčių negalėjo rastis. Rinkėjų valia suformuotas Seimas keičia vidaus politikos kryptį. Rinkėjai atidavė balsus vienai asmenybei iš septynių kandidatų į prezidentus, aiškiu kalbėjimu ir valstybine veikla parodžiusiai, kad politiko žodis gali eiti kartu su darbais. Šeštadienį vykusiame TS-LKD XV suvažiavime partijos pirmininkas A. Kubilius konstatavo, kad „ši žmonių pareikšta valia – geriausias įrodymas, kad pastaruosius aštuonerius metus valdžiusi senosios ir naujosios nomenklatūros sąjunga, pavertusi Lietuvą bejėge ir pralaiminčia valstybe, tapo nebepakenčiama. Politinės valios deficitas, valdžios neveiksnumas ir neapginti bendrieji visuomenės interesai, kitokios Lietuvos ambicijos stygius, nepasirengimas ekonomikos nuosmukiui, suvešėjusi korupcija, tiesos slėpimas ir neatsakingas populizmas – visa tai daugeliui rinkėjų badė akis“. Kalbėtojo nuomone, „baigiasi posovietinis laikotarpis, oligarchų ir nomenklatūros valdymo laikotarpis, cinizmo ir populizmo dominavimo šalies politikoje laikotarpis. (...) permainos dar nematomos plika akimi, tačiau tai – prasidėję tektoniniai pokyčiai“.